Kategorija: teorija

Paskelbta: 2014 m. kovo 23 d.

      Savisamda

     „Savisamda“ apibrėžia platų pozicijų ratą ‒ nuo repetitorių ir auklių iki tėvų parduotuvių savininkų, nuo gėlių pardavėjų ant gatvės kampo iki sėkmingų „kūrybinės klasės“ menininkų. Savisamda siejama su asmenine laisve; tačiau vadovavimas savam verslui paprastai reikalauja daugiau laiko nei darbas korporacijai, ir nebūtinai yra geriau apmokamas.

Kategorija: teorija

Paskelbta: 2014 m. vasario 13 d.

      Darbo mitologija

      Kas būtų, jei niekas nedirbtų? Prakaito krautuvės ištuštėtų, o gamyklų konvejeriai nustotų veikę ‒ bent jau gaminantys tuos daiktus, kurių savanoriškai niekas nedarytų. Nutrūktų telepardavimai. Niekingi individai, kontroliuojantys kitus vien dėl savo turtų ar titulų, turėtų išmokti geresnių socialinių įgūdžių. Nebebūtų eismo kamščių; taip pat ir naftos išsiliejimų. Popieriniai pinigai ir darbo prašymai būtų naudojami prakuroms – žmonės grįžtų prie mainų ir dalinimosi. Žolė ir gėlės prasikaltų pro grindinį, galiausiai paruošdamos vietą vaismedžiams.

Kategorija: teorija

Paskelbta: 2014 m. kovo 18 d.

     Įsivaizduok ankstesnių laikų verslininką: parduotuvės savininką, bakalėją turinčią šeimą, mažo fabrikėlio valdytoją, samdantį vietinius žmones, kurie į darbą eina pėsčiomis. Visais šiais atvejais, savininkai aiškiai atpažįstami ir paprastai gyvena toje pačioje bendruomenėje su darbuotojais.

     Kai išgirsti apie kompaniją, „tampančią vieša“, dažnai tai skamba kolektyviai ir demokratiškai: kiekvienas gali investuoti ir būti augimo bei sėkmės dalimi. Bet kas iš tiesų atsakingas už šią struktūrą ir kokius ji lemia sprendimus?

Kategorija: teorija

Paskelbta: 2014 m. vasario 11 d.

Knygos „Tautos paraštės ir nepatogūs pilietiškumai" (sud. L. Žigelytė, red. Neringa Dangvydė, 2013) ištrauka

Aira Leonidovna

(Teksto dalį apie radijo laidą „Atviras galas" parengti padėjo buvusios laidos rengėjos – opit ir Ugnė.)

Kategorija: teorija

Paskelbta: 2014 m. kovo 14 d.

     Pramonės organizacija

     1. Kas gamina ką?

     Visa pramonė taip persipynusi, kad galime sakyti, jog iš tikrųjų egzistuoja tik viena pramonės rūšis – prekių ir paslaugų gamyba. Pagalvokite, kokie procesai buvo reikalingi pagaminti jūsų paltą. Tam reikėjo ne tik darbo ir medžiagų, tiesiogiai susijusių su jo gamyba, tačiau ir pastatų bei įrenginių, kuriuose ir kuriais jis buvo pagamintas. Taip pat prireikė planavimo, medžiagų transportavimo bei įrangos ir pastatų tam pagaminti ir atlikti.

Kategorija: teorija

Paskelbta: 2014 m. vasario 4 d.

     anarchija.lt pateikia antrąją iš trijų portale libcom.org publikuoto išsamaus straipsnio apie Graikijos radikalių dešiniųjų partijos „Auksinė Aušra“ (AA) skrydį ir nuopolį dalių 2012 m. parlamento rinkimuose gavusi 7% balsų ir 18 vietų parlamente, AA priėjo liepto galą ir buvo kriminalizuota po reperio Pavlo Fysso nužudymo.

Kategorija: teorija

Paskelbta: 2014 m. kovo 3 d.

     Kasdienė praktinė genties narių veikla reprodukuoja gentį. Ši reprodukcija vyksta ne tik fizinėje, bet ir socialinėje plotmėje. Savo kasdiene veikla genties nariai reprodukuoja ne tik žmonių grupę – tuo pačiu jie reprodukuoja ir gentį, t. y. tam tikrą socialinę formą, kurios rėmuose ši žmonių grupė atlieka specifinius veiksmus jai būdinga maniera. Ši genties nariams būdinga veikla nėra sąlygota „natūralių” ją atliekančių žmonių savybių, kaip bitės gaminamas medus yra sąlygotas jos „natūros”. Kasdienė genties nario atliekama ir įamžinama veikla yra specifinis socialinis atsakas į tam tikras materialines ir istorines sąlygas.

Kategorija: teorija

Paskelbta: 2014 m. sausio 28 d.

     Bet kuriuo metu mes visi galėtume nustoti mokėti už nuomą, paskolą, mokesčius, paslaugas; jei visi pasitrauktume vienu metu, jie būtų bejėgiai. Bet kuriuo metu mes visi galėtume nustoti eiti į mokyklą ar darbą ‒ arba eiti į juos, bet atsisakyti paklusti nurodymams, arba atsisakyti palikti pastatus ir vietoj to juos paversti bendruomenių centrais. Bet kuriuo metu mes galėtume perkirpti savo tapatybės korteles, nusiimti nuo mašinų numerius, nuimti apsaugos kameras, sudeginti pinigus, išmesti pinigines ir įkurti kooperacines asociacijas, kad pagamintume ir išdalintume viską, ko mums reikia. 

Kategorija: teorija

Paskelbta: 2014 m. kovo 1 d.

     Nesuprask neteisingai - kritikuoti darbą nereiškia atmesti veiklumo, pastangų, ambicijų ir atsidavimo. Tai nereiškia reikalauti, kad viskas būtų linksma ir lengva. Kautis prieš jėgas, kurios verčia mus dirbti, savaime yra sunkus darbas. Tinginystė nėra alternatyva darbui, nors gali būti jo šalutinis produktas.

Kategorija: teorija

Paskelbta: 2014 m. sausio 1 d.

     Mūsų vieta žmonijos vystymosi istorijoje

     1. Kas yra pramonė ir kaip ji vystėsi?

     Pramonė – žaliavų perdirbimas į prekes ir paslaugas, reikalingas žmonėms, – mūsų socialinio gyvenimo pagrindas. Kapitalistai, valdantys gamtos išteklius, įrangą, bei infrastruktūrą, reikalingą perdirbti žaliavas į prekes ir paslaugas, sudaro mažesniąją iš dviejų visuomenės klasių. Darbininkai, išgaunantys žaliavas, iš jų pagaminantys vartojimo prekes ir teikiantys visuomenei reikalingas paslaugas, yra kita ir žymiai skaitlingesnė klasė.

Kategorija: teorija

Paskelbta: 2014 m. vasario 20 d.

Tekstas iš straipsnių rinktinės „Tautos paraštės ir nepatogūs pilietiškumai" (sud. Lina Žigelytė, red. Neringa Dangvydė)

Darja Davydova

2010 m. gegužę Vilniuje įvyko pirmosios Lietuvoje „Baltic Pride" eitynės, kurios paskatino žmogaus teisių aktyvistus mobilizuotis ir bendradarbiauti, o visuomenę – aktyviai svarstyti LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir translyčių) piliečių problemas, lūkesčius ir vaidmenį viešoje erdvėje. Šios LGBT problemos buvo nagrinėjamos pagal jau ne vieną kartą girdėtą ir atsibodusį scenarijų: prieš homoseksualumą nusiteikę gerai žinomi politiniai ir visuomeniniai lyderiai atkartojo seną dainą apie tautą, šeimą ir tradicines vertybes, o LGBT aktyvistai atsimušinėjo kalbėdami apie teisę švęsti įvairovę ir tolerancijos siekiamybę. Vis dėlto, derybos buvo sėkmingos ir gegužės 8 d. ant Neries kranto eitynės įvyko. LGBT bendruomenė praktiškai išbandė ir įtvirtino savo teisę į viešą erdvę ir valstybės apsaugą, o agresyvi protestuotojų minia buvo sulaikyta policijos ir negavo šanso paversti plakatuose ir šūkiuose išreikštą neapykantą fiziniu smurtu. Tačiau ar galima teigti, kad įvykus eitynėms „Už lygybę" LGBT politika pradėjo pagaliau judėti į priekį? Ir jei taip, kokia yra šios politikos ateitis Lietuvoje?

Kategorija: teorija

Paskelbta: 2013 m. gruodžio 21 d.

     XX a. 8 dešimtmetis buvo svarbus gėjų ir lesbiečių judėjimui. Gėjų ir moterų išsilaisvinimas pakeitė seksualinį visos šalies peizažą. Šimtai tūkstančių homoseksualių vyrų ir moterų atvirai ir viešai patvirtino savo seksualinį potraukį tos pačios lyties atstovams bei atstovėms.