Pramonės organizacija
1. Kas gamina ką?
Visa pramonė taip persipynusi, kad galime sakyti, jog iš tikrųjų egzistuoja tik viena pramonės rūšis – prekių ir paslaugų gamyba. Pagalvokite, kokie procesai buvo reikalingi pagaminti jūsų paltą. Tam reikėjo ne tik darbo ir medžiagų, tiesiogiai susijusių su jo gamyba, tačiau ir pastatų bei įrenginių, kuriuose ir kuriais jis buvo pagamintas. Taip pat prireikė planavimo, medžiagų transportavimo bei įrangos ir pastatų tam pagaminti ir atlikti.
Darbininkai, prisidėję prie anksčiau aptarto proceso, nebūtų galėję specializuotis audinių ir dažų gamybos, fabrikų statybos ir tekstilės apdirbimo įrenginių montavimo srityse, eksploatuojant šiuos įrenginius, transportuojant prekes ir t. t., jeigu kiti darbininkai nebūtų specializavęsi namų statybos, maisto aprūpinimo srityse ir teikiant kitas paslaugas. Tiesą sakant, sunku sugalvoti procesą, kuris neturėtų įtakos paprasčiausio palto gamybai.
Tačiau visas šis darbas nėra atsitiktinis chaosas. Jis suskirstytas ir organizuotas lygiai taip pat, kaip ir jūsų kūnas. Visų pirma, jį sudaro šeši pagrindiniai skyriai:
• Žaliavos, kurios gali būti kultivuojamos arba užauginamos;
• Žaliavos, gaunamos iš kasyklų, karjerų ir pan.;
• Kelių, pastatų, laivų, dokų, kanalų ir t. t. statyba;
• Medžiagų perdirbimas į maistą, drabužius, įrankius, įrenginius ir t. t.;
• Pervežimas ir komunikacija;
• Įvairios paslaugos, teikiamos mokyklų, ligoninių, teatrų, parduotuvių, komunalinių paslaugų įmonių.
Pagal šiuos pagrindinius skyrius išskiriami šeši pramoniniai skyriai, o pagal šiuos sugrupuotos pramoninės profesinės sąjungos, kurių sąrašą galite rasti bukleto pabaigoje. Praktiniai šio skirstymo privalumai bus aptarti vėliau.
Dėl ryšių, kurie sieja visą gamybos procesą, neįmanoma aiškiai nubrėžti linijų tarp kiekvienos pramonės šakos. Juk galiausiai pramonės šaka – socialinė darbininkų, įrangos ir procesų visuma, tik iš dalies atskirta nuo kitų darbininkų artimais tarpusavio ryšiais. Atitinkamai linijos, skiriančios pramonines profesines sąjungas, neturėtų būti laikomos darbininkų atskirties, o priešingai – jų bendrumo požymiu.
2. Pramoninis susiskirstymas
IWW tikslas – organizuoti darbininkų klasę į struktūras, atitinkančias faktinę pramonės padėtį. Šiai racionaliai pramoninio unionizmo sistemai ji naudoja dešimtainę sistemą, kurią galima lengvai pritaikyti prie bet kokių pokyčių, sukeltų naujų išradimų ar pramoninių procesų.
Ši sistema labai panaši į knygų numeravimo sistemas, naudojamas bibliotekose, nesvarbu, kokia knyga, apie ką ir kada parašyta, egzistuoja logiškas numeris, kurį priskyrus ji atsidurs vienoje gretoje su visomis kitomis kada nors parašytomis ar dar tik ateityje išeisiančiomis knygomis. Ta pati sistema galioja ir kiekvienam darbininkui Vienoje Didelėje Profesinėje sąjungoje.
Be koordinacijos, sukurtos IWW, būtų neįmanoma suteikti organizacinės schemos, kuri suvienytų darbininkus nuo situacijos priklausančiam bendram veiksmui. Pramoninių santykių persipynimas leidžia tai įgyvendinti. Pavyzdžiui, plieno pramonei reikalingi geležies kalnakasiai, darbininkai kalkių karjeruose, anglies kasyklose, anglių krosnyse, mazuto gamyklose, geležinkeliuose, keliuose, vandenų transporte, taip pat darbininkai, dirbantys kūryklose ir prie valcavimo staklių. Gan dažnai darbininkai, tiekiantys medžiagas, yra plieno kompanijų darbuotojai. Tačiau kitiems ryšiams patogiausia angliakasius suorganizuoti kartu su kitais angliakasiais arba pervežimų darbuotojus su kitais pervežimų darbuotojais.
Efektyviam darbininkų klasės solidarumui būtina, kad darbininkai galėtų planuoti veiksmus arba su kolegomis atitinkamoje pramonės šakoje, arba su kitais darbininkais, tiekiančiais jiems medžiagas. Toks industrinio unionizmo lankstumas įmanomas tik visiems susijungus į Vieną Didelę Profesinę sąjungą. Ribos, žyminčios pramonės šakas, nėra barjerai, priešingai – visuotinės jungtys.
Šio leidinio pabaigoje galite rasti šiuo metu IWW naudojamą profesinių sąjungų sąrašą. Visais atvejais darbininkai, t. y. visi darbininkai, gaunantys atlyginimą (išskyrus tuos, kurie turi galią atleisti ar priimti kitus darbuotojus), dirbantys tą patį darbą priklauso tai pačiai pramoninei profesinei sąjungai. Kiekviena pramoninė profesinė sąjunga nustato, kas gali prisijungti prie jos, o kas ne.
3. Kaip organizuojasi darbdaviai?
Darbininkai negali aklai imituoti būdų, kuriais organizuojasi darbdaviai, tačiau turėtume iš jų pasimokyti.
Darbdaviai pramoniniu pagrindu organizuojasi į partnerystes, korporacijas ir t. t., norėdami turėti tiesioginę valdžią darbo vietose ir valdyti jas taip, kad iš jų gautų didžiausią naudą. Tai reiškia – valdyti mus taip, kad iš mūsų darbo galėtų sau gauti kuo didesnį pelną. Tam užtikrinti jie kuria net specialius poskyrius.
Darbininkams varžytis ar peštis tarpusavyje nėra arba beveik nėra jokių priežasčių, tačiau dažnai atsitinka visiškai priešingai. Tuo tarpu darbdaviai turi daugybę priežasčių varžytis ir peštis tarpusavyje, tačiau jie vis tiek sugeba bendradarbiauti. Pagrindinė to priežastis – darbdaviai kuria specialias institucijas specialiems tikslams ir šių tikslų nemaišo su kitais. Pavyzdžiui, jie nesuskaldo savo prekybos asociacijų ar federacijų dėl politinių nesutikimų.
Darbdaviai įkūrė daugybę painių finansinių kompanijų, įskaitant ir tarptautines. Per šias organizacijas net, rodos, priešiškų šalių kapitalistai dirba kartu. Dauguma jų sumanymų paremti nerašytu tarpusavio supratimu ir bendros naudos siekiu. Jie stengiasi susidoroti su kiekvienu darbdaviu, kuris nežaidžia pagal jų taisykles. Galiausiai jie sugeba ir toliau valdyti šį pasaulį net ir pakartotinai griaudami jį.
4. Visos profesijos – viena profesinė sąjunga
Tam, kad visi darbininkai galėtų kuo efektyviau įgyvendinti solidarumo principus, kažkur Vienos Didelės Profesinės sąjungos plane yra vieta kiekvienam algą gaunančiam darbininkui.
Norėtume pridėti keletą pastabų apie Vienos Didelės Profesinės sąjungos struktūrą. Gali atrodyti, kad kai kurios pramoninės profesinės sąjungos aprėpia per plačią sferą ir turėtų sukelti nepatogumų; gali atrodyti, kad valcavimo staklynai, tekstilės gamybos įrankių surinkimas ir laikrodžių gaminimas turėtų sudaryti daugiau nei vieną profesinę sąjungą. Tačiau klasifikavimo sistema leidžia pramoninės profesinės sąjungos viduje, iškilus aktualioms praktinėms priežastims, formuoti mažesnius vienetus. Taip pat turėtų būti pažymėta, kad visi darbininkai kiekvienoje darbovietėje gali suformuoti savo atskirą darbovietės arba cecho atšaką ir būtent joje spręsti visus tiesiogiai su jų darbu susijusius klausimus.
Kadangi kai kuriose darbovietėse yra daug šalutinių pareigybių, taisyklė, kad visi darbuotojai toje pačioje darbovietėje turi priklausyti tai pačiai profesinei sąjungai, nulemia, kad darbininkai atsiduria skirtingose pramoninėse profesinėse sąjungose, nei tai galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Pavyzdžiui, ligoninėje, be slaugytojų, gydytojų, laborantų, internų ir t. t. taip pat dirba skalbėjai, virėjai, elektrikai ir t. t. – visi jie priklauso tai pačiai pramonės šakai ir tuo pačiu metu tai pačiai pramoninei profesinei sąjungai – Sveikatos apsaugos darbuotojų (PP 610).
Jeigu ne Vienos Didelės Profesinės sąjungos idėja, tokioje pramoninėje organizacijoje galėtų iškilti sunkumų. Skalbėjai, dirbantys ligoninėje, gali norėti susitikti su kitais skalbėjais, dirbančiais kitur, ir nustatyti bendras sąlygas visoms skalbykloms. Priklausydami Vienai Didelei Profesinei sąjungai, jie turi visas galimybes tai padaryti ir savo nuožiūra išrinkti komitetus, kurie įgyvendintų jų sprendimus. Vairuotojai, dirbantys parduotuvėje ar fabrike, priklauso savo darbovietės atšakai bei pramoninei profesinei sąjungai. Tačiau jie gali norėti susitikti su kitais vairuotojais ir nuspręsti dėl bendros tvarkos susijusios su krūviais, pagalbininkų poreikiu ir pan.
Bet kurioje darbinėje situacijoje tiek pameistriai ar praktikantai, kvalifikuoti ar nekvalifikuoti darbininkai tarpusavyje turi daugiau bendro nei su savo viršininku. Viena Didelė Profesinė sąjunga, pasitelkusi jungtinę darbininkų jėgą, juos suvienija kovai prieš darbdavius.
5. Kiti praktiniai privalumai
Pramoninės profesinės sąjungos struktūra suplanuota taip, kad geriausiai tenkintų mūsų, darbininkų, poreikius. Su kuo, visi kartu, galime geriausiai derėtis? Su kuo greičiausiai galime pradėti streiką? Tokie praktiniai klausimai ir lemia, kuriai pramoninei profesinei sąjungai turėtų priklausyti kuri nors darbininkų grupė. Virtuvės brigada naftos gavybos platformoje, valgyklos skyrius laivo denyje, fabriko valgyklos darbuotojai atlieka tą patį darbą kaip ir restorano darbuotojai, tačiau jie gali efektyviau derėtis, jeigu organizuojasi kartu su, atitinkamai, darbininkais naftos gavybos pramonėje, jūreiviais ir fabrikų darbininkais.
Šios savaime suprantamos taisyklės turi būti taikomos ir darbininkams, dirbantiems logistikos srityje. Kuomet darbininkai platina tik vienos kompanijos produktus, kaip, pavyzdžiui, daugelyje degalinių, jiems būtų naudingiausia organizuotis su darbininkais, tiekiančiais produktą. Darbininkai naftos gavybos platformose ir jos perdirbimo įmonėse galės efektyviau derėtis, jeigu sugebės nutraukti savo produkcijos platinimą. Degalinių operatoriai taip pat galės tai daryti efektyviau turėdami palaikymą iš kitų darbininkų, dirbančių toje pačioje kompanijoje. Tačiau naftos tankerių įgulos gali nuspręsti, kad joms parankiau organizuotis su kitais jūreiviais, tačiau jie netransportuos „nešvarios naftos“ jos gavybos pramonėje dirbančių darbininkų streiko metu.
Tačiau tais atvejais, kai tarp produkcijos ir logistikos nėra tokio artimo ryšio, darbininkams, dirbantiems logistikos srityje, bus parankiau organizuotis kartu, nepriklausomai nuo to, ar jie dirba universalinėse parduotuvėse, drabužių parduotuvėse ar kur nors kitur. Visais šiais atvejais, turėtų būti aišku, kad pramoninėms profesinėms sąjungoms nesusijungus į Vieną Didelę Profesinę sąjungą darbininkų judėjimas negalės koordinuoti savo veiksmų skirtingomis aplinkybėmis.
Viena Didelė Profesinė sąjunga – tai klijai, laikantys kartu skirtingus pramoninius skyrius. Be jos jie pavirstų į nevaisingą, neorganizuotą netvarką.
6. Viena klasė – viena profesinė sąjunga
Skirtumai tarp pramoninių profesinių sąjungų turėtų būti laikomi ne sienomis, atskiriančiomis darbininkus, bet priemone juos efektyviau suvienyti. Visi IWW nariai tiesiogiai yra ir pačios IWW nariai. Jie diskutuoja ir balsuoja dėl savo pramoninės profesinės sąjungos reikalų, tačiau neturi nuomonės ir balso teisių kitų pramoninių profesinių sąjungų reikaluose. Jie taip pat gali laisvai pereiti iš vienos pramoninės profesinės sąjungos, apimančios jų buvusį darbą, į kitą pramoninę profesinę sąjungą, apimančią jų dabartinį darbą.
Mūsų žemiausia organizacinė pakopa yra darbovietės atšaka, organizuojama mūsų darbo vietoje, ir tik dirbantieji joje turi nuomonės ir balso teisę, išimtinai susijusią su darbo reikalais. Kiekviena IWW atšaka yra atsakinga už save, tačiau pramoninės profesinės sąjungos negali priimti taisyklių, prieštaraujančių visuotinei konstitucijai, o jos atšakos negali priimti taisyklių, prieštaraujančių pastarajai ar jų pramoninės profesinės sąjungos gretutiniams įstatymams. IWW nėra pramoninių profesinių sąjungų federacija ar kongresas; tai darbininkų klasės Viena Didelė Profesinė sąjunga. Šiuolaikinės pramonės tarpusavio ryšiai padaro kitokią struktūrą neadekvačią darbininkų klasės poreikiams.
Vienos Didelės Profesinės sąjungos struktūra padeda išvengti ginčų dėl to, kieno jurisdikcijai patenka darbininkai, kurių klasifikaciją sunkina modernios gamybos procesų sudėtingumas. Pavyzdžiui, pageidautina, kad visi, dirbantys metalų gavybos pramonėje, priklausytų vienai profesinei sąjungai. Tačiau pirma pažvelkime į magnio gavybą, jis cheminiu būdu išgaunamas iš jūros vandens, pirma pagaminant magnio pienelį, o tada magnį, tuo tarpu aliuminis elektrolizės būdu išgaunamas iš boksito.
Klausimas, kuriai profesinei sąjungai priskirti magnio ir aliuminio gavybos pramonėje dirbančius darbininkus pramoninių profesinių sąjungų federacijoje, gali tapti pagrindu ginčams. Vienoje Didelėje Profesinėje sąjungoje tai neturi didelės reikšmės ir darbininkai gali organizuotis jiems patogiausiu būdu. Ar vėlgi, jeigu koncernas, gaminantis elektrinius prietaisus, taip pat gamina radijo imtuvus, visi darbuotojai bus laikomi metalo pramonės darbininkais, tuo tarpu jeigu kitas koncernas specializuojasi įvairių biuro baldų gamybos srityje, tačiau taip pat gamina radijo imtuvus, darbininkai, gaminantys radijo imtuvus, vis tiek priklausys baldus gaminančių darbininkų profesinei sąjungai.
7. Pramoniniai skyriai
Profesinės sąjungos giminingose pramonės šakose sudaro pramoninius skyrius. Tokios struktūros privalumai ypač ryškūs pervežimo paslaugų srityje. Geležinkeliai, autobusų ir sunkvežimių kompanijos, oro linijos teikia įvairius transportavimo būdus. Jeigu darbininkai šiose skirtingose pramonės šakose, iškilus būtinybei, yra pasiruošę veikti kartu, jie savo kovoje turės visus kozirius. Jų galia tokia didelė, kad beveik galima teigti, jog pasaulio likimas yra jų rankose..
Tik pagalvokite kiek kančių žmonija galėjo išvengti, jeigu organizuoti transporto pramonės darbininkai būtų atsisakę pakrauti ar pervežti prekes kariaujančioms šalims ar bet kuriai kitai šaliai, kurios darbininkai atsisakytų vykdyti tokią pačią politiką. Kokia nuostabi investicija būtų, jeigu likusi organizuota darbininkų klasė atidėtų nedidelę nustatytą sumą nuo savo uždarbio ir kompensuotų transporto darbininkams algas, kurias jie prarado vykdydami tokią solidarumo politiką. Tokiu būdu būtų pasiekta didžiulė nauda niekam neužtraukiant jokių negandų.
Arba pagalvokite, kaip panašūs susitarimai niekais paverstų streiklaužių samdymą; nebūtų kam pervežti streiklaužių pagamintų prekių. Jeigu mes, darbininkai, susivienijame tinkamu būdu, mūsų nugalėti neįmanoma.
Čia siūloma darbininkų klasės organizacija, kuri gali klasę solidariai susivienyti. Kiekvienas profesinės sąjungos narys, kalbėjęs su kitais darbininkais, puikiai žino šį nusiskundimą, „Profesinė sąjunga yra gerai, tačiau visa bėda ta, kad darbininkai nesusivienija.“ Mes netikime šiuo skundu.
Mes tuo netikime, nes daugybę kartų matėme darbininkų pastangas susivienyti ir matėme, kaip šios pastangos subiro į šipulius dėl ydingos organizacinės struktūros, užkirtusios jiems kelią solidarumui. Daiktai yra sukurti tam tikrai paskirčiai: spausdinimo mašinėlė ir siuvimo mašina pagamintos iš tų pačių dalių, tačiau veikia skirtingai, nes buvo surinktos skirtingu būdu.
Darbininkai gali priklausyti padrikai organizacijų federacijai, suformuotai spręsti tik tam tikrus tikslus, arba gali priklausyti Vienai Didelei Profesinei sąjungai. Jeigu profesinė sąjunga sukurta išlaikyti mus atskirtus, tuomet nebus joks siurprizas išgirsti, kad „darbininkai nesivienija“. Bet jeigu mes organizuosimės taip, kad būtume vieningi, tuomet ir būsime vieningi vien dėl to, kad žinome, jog galime būti tokie.
Racionali pramoninė profesinė sąjunga, sukurta IWW, skirta patenkinti modernios pramonės sąlygas, pabrėžia šias esmines taisykles:
1. Visi darbininkai toje pačioje darbo vietoje, nepriklausomai nuo profesijos, priklauso tai pačiai darbovietės atšakai.
2. Visi tos pačios pramonės šakos darbininkai priklauso tai pačiai pramoninei profesinei sąjungai.
3. Visi šių pramoninių profesinių sąjungų nariai tiesiogiai yra ir Vienos Didelės Profesinės sąjungos nariai.
4. Bet kuris darbininkas, pakeitęs savo darbovietę, turi teisę, be jokio mokesčio, būti perkeltas į pramoninę profesinę sąjungą, apimančią jo dabartinį darbą, – „vieną kartą tapęs profesinės sąjungos nariu, visada liksi profesinės sąjungos narys“.
5. Jokia darbininkų judėjimo dalis neturėtų priimti jokių įpareigojimų dirbti su medžiagomis, pagamintomis streiklaužių, ar gaminti medžiagas jiems, ar patenkinti užsakymus, kuriuos turėjo patenkinti streikuojantieji; ar peržengti piketo ribą, ar bet kokiu būdu padėti palaužti bet kokios darbininkų grupės streiką.
Tokią organizacinę struktūrą, leidžiančią paversti darbininkus nenugalimais, siūlo IWW. Ar tu kartu su mumis?
(Bus daugiau; pirmoji teksto dalis - čia)
Versta iš: One Big Union. By the Industrial Workers of the World (May 2000)
Vertė: Jokūbas S.
IWW Lietuva puslapis: http://iww.lt/