Kategorija: politika

Paskelbta: 2009 m. sausio 30 d.

      Liaudies judėjimas prieš ES (Lidové hnutí proti EU) kyla dėl to, kad Čekijos Respublikos piliečiams reikia priešintis Europos Sąjungai ir jos egzistavimo pasekmėms socialinei sferai. Liaudies Judėjimo prieš ES tikslas yra kartu ir Čekijos Respublikos piliečių informavimas apie tai, kas iš tikrųjų yra imperialistinė, antiliaudinė ir antidemokratinė ES politika:

Kategorija: politika

Paskelbta: 2009 m. sausio 26 d.

      Seniai supratau, kad Romos Katalikų Bažnyčia (toliau RKB) yra labai keista organizacija, kad jai atvirai ir nuoširdžiai nusispjauti į žmogaus teises, kurias ciniškai vadina „šiuolaikinio absurdiškumo“ atmaina, kad paraleliai su „gerosios naujienos” skelbimu ši organizacija užsiiminėja politika, skatina netoleranciją ir neapykantą bei trukdo mokslui. Jos vadovai ir toliau nesiliauja stebinę pasaulio… Šį kartą jie susitaiko su super-duper-turbo-ultra radikliais kunigais, susivienijusiais į šv. Pijaus X broliją, kuri aktyviai veikia ir Lietuvoje.

Kategorija: politika

Paskelbta: 2009 m. sausio 30 d.

      Suskubo konservuoti mus konservatoriai. Į konservus reikia dėti tik tai, ką turime geriausia, patvariausia, na, dar ir nervus. O kad būtų aiškiau, tėveliai konservatoriai mums paaiškins, kas yra tikrosios vertybės, o kas – ne. Kam trūksta turinio, o kas jo pilnas. Tiktai šį kartą jau Jurgis Razma peršoko net paties konservatyvizmo pasiekimus. Nespėjo naujame Seime dar nė kojų apšilti, o jau bando Gegužės 1-ąją panaikinti. Iki pat 2001-ųjų metų dešinieji visaip priešinosi šios šventės atstatymui Lietuvoje. „Trūksta turinio“? Galime užpildyti.

Kategorija: politika

Paskelbta: 2009 m. sausio 24 d.

      Islandija, kurioje gyvena apie 300 tūkst. žmonių, buvo pirmoji Vakarų Europos šalis, kurią taip smarkiai sukrėtė ekonomikos krizė, kad ji pasiprašė Tarptautinio valiutos fondo paskolos. 2008 m. spalio mėn. Islandijai buvo suteiktas 4,6 mlrd. JAV dolerių (apie 12,6 mlrd. litų) kreditas. Tai pirmas toks atvejis nuo 1976 m., kai Vakarų Europos šalis prašosi finansinės pagalbos. Per pastaruosius metus Islandijos krona nuvertėjo beveik perpus. Vyriausybė buvo priversta paskelbti apie trijų didžiausių šalies bankų, kurie nebegalėjo patys išmokėti užsienyje paimtų kreditų, nacionalizavimą. Valstybės finansai patyrė visišką fiasko. Prognozuojama, kad šalies ekonomika dar smuks daugiau kaip 10 proc.

Kategorija: politika

Paskelbta: 2009 m. sausio 28 d.

      Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pareiškimas dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo projekto pataisų

Mes, profesinės sąjungos, atstovaudamos Lietuvos aukštųjų mokyklų darbuotojams, reiškiame kategorišką nepritarimą siūlomoms Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (MSĮ) pataisoms, nes nebuvo tariamasi su akademine bendruomene ir atvirai ignoruojami Profesinių sąjungų susivienijimo pasiūlymai, kuriuos mes pateikėme patvirtindami 5000 parašų. Pateiktasis MSĮ projektas grindžiamas radikaliausiomis „laisvosios rinkos“ ideologijomis, visiškai neanalizuojant sumanytos reformos socialinių bei demografinių padarinių. Aukštojo mokslo sistema yra vienas kertinių Lietuvos ekonomikos vystymosi elementų, kurį norima sugriauti ir nurašyti pasaulinei ekonominei krizei.

Kategorija: politika

Paskelbta: 2009 m. sausio 24 d.

      2008 m. pabaigoje sociologinių tyrimų bendrovės „TNS Gallup“ atliktos apklausos duomenimis pasitikėjimas politikais Lietuvoje nukrito iki rekordiškai žemo lygio – jais visiškai tiki tik 1,1 proc. respondentų, o teiginiui, kad valdžioje šiuo metu yra „apsišaukėliai ir vagys“, pritaria beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų. Bendrovės specialistai prisipažino, kad apklausiamiems žmonėms specialiai suformulavę aštrų teiginį „Mūsų valdžioje – apsišaukėliai ir vagys“: „Specialistai šį teiginį specialiai suformulavo aštriai, kad prieš atsakydamas į jį žmogus stabtelėtų ir pagalvotų, ar tikrai jis taip mano. Su šiuo teiginiu sutiko 63 proc. Lietuvos gyventojų“, – teigiama tyrimų bendrovės pranešime.

Kategorija: politika

Paskelbta: 2009 m. sausio 28 d.

      Nepamenu per pastaruosius 10 metų kito tokio įvykio, kuris būtų sukėlęs tokią diskusijų audrą, kokią sukėlė sausio 16-osios manifestacija ir po to kilusios riaušės. Nebent panašaus mąsto diskusiją sukėlė 2004 metų prezidentinis skandalas. Kita vertus, pavadinti tikromis pilnavertėmis diskusijomis viešojoje erdvėje kilusias nuomonių batalijas, būtų sunku, nes išliejama per daug įtūžio, isterikuojama, užuot kalbėjus argumentais, daug kas sąmoningai nutylima, visuomenei ir tiems, kurie bando diskutuoti, trūksta informacijos ir žinių.

      Tenka pripažinti, kad valdžios institucijos bei policijos įstaigos, apsiginklavusios viešųjų ryšių specialistais, visuomenei pateikia ne objektyvią, o kryptingai dozuojamą arba tendencingą informaciją, nevengdami atviros demagogijos. Kaip kitaip vertinti nevienkartinius viešus policijos vadų tvirtinimus, kad guminės kulkos nėra šaunamasis ginklas, o „spec. priemonė“, ypač turint omeny kitų šalių patirtį apie guminių ir plastikinių kulkų pavojingumą žmogaus sveikatai ir gyvybei, kas beje, yra jau tyrinėta.

Kategorija: politika

Paskelbta: 2009 m. sausio 23 d.

      Česlovas Laurinavičius, Vladas Sirutavičius. Sąjūdis: nuo „Persitvarkymo" iki Kovo 11-osios. V.: Baltos lankos, 2008.

2008 m. Lietuvoje švenčiant Sąjūdžio dvidešimtmetį, tuometiniam ideologiniam aparatui parūpo sukurti šiuolaikinę gausiausio ir brandžiausio lietuviško judėjimo istoriją, įvertinti jį kaip tautinį judėjimą, atvedusį Lietuvą į valstybingumą. Šis darbas buvo užsakytas dviems moderniosios Lietuvos istorijos žinovams – Česlovui Laurinavičiui ir Vladui Sirutavičiui. Užduotį atlikti ir pavyko, ir nepavyko. Išsamiai aptartos Sąjūdžio atsiradimo aplinkybės. Tiesa, gal per daug dėmesio (tikslingai) skiriama JAV ir Reagano politikai – kaip bepasisuktų istorija, megztosios beretės už išvadavimą iš sovietinės tironijos visada buvo linkusios dėkoti Amerikai. Išryškinamas perdėtas istorinis mąstymas, kuris Sąjūdžio metus pavertė ATgimimu, ATkūryba, ATmintimi, REgresu į Smetonos režimą – o juk būta pasiūlymų grąžinti galią fašistinei 1938-ųjų konstitucijai.

Kategorija: politika

Paskelbta: 2009 m. sausio 27 d.

      Pristatydama A. Kubiliaus kandidatūrą į premjero postą, konservatorių veteranė I. Degutienė pasitelkė klišę: Andrius tik iš pažiūros atšiaurus vyriškis – viduje jis šiltas, mielas žmogus. Tai primena ne tik anekdotus apie Leniną („o akys tokios geros“), bet ir vieną vadybos srityje žinomą fenomeną: kai vadovas, šiaip mielas žmogus, geras žmonos vyras ir vaikų tėvas, tarnyboje virsta mažuoju fiureriu, terorizuojančiu ir „žudančiu“ pavaldinius.

Kubiliaus atveju galima kalbėti apie kitokį susidvejinimą: tai paprastas, geras  dėdė, miela veido išraiška skelbiantis reto brutalumo ekonomines ir socialines „permainas“, apibūdinamas tokiomis sadomazochistinėmis metaforomis kaip diržų (kilpos) užveržimas, aukojimas, išmėginimas ir užšaldymas.

Kategorija: politika

Paskelbta: 2009 m. sausio 23 d.

      Kaip ir kiekvienas anarchistas (-ė) galvoju, kad kalėjimai ir žmogaus laisvės ribojimai yra blogai. Bet pastarųjų dienų žinia apie greit įvyksiančią amnestiją maždaug tūkstančiui kriminalinių nusikaltėlių man sukėlė nerimą. Pirmiausia todėl, kad aš netikiu dešiniųjų mielaširdyste, ir toks  staigus gailestis nuteistiesiems man įtartinas. Šnekama, kad valstybė nebeišgali jų išlaikyti, viešai postringaujama, kad tai „dovana“ tautai Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo proga.

Kategorija: politika

Paskelbta: 2009 m. sausio 27 d.

      2009 m. sausio 19 d. Maskvos centre vidury dienos buvo nušautas Stanislavas Markelovas – Teisės viršenybės instituto prezidentas, akvokatas, kovotojas už žmogaus teises, antifašistas. Žudikas šovė jam į pakaušį, priėjęs prie advokato iš nugaros. Kartu su juo ėjusi „Novaja gazeta“ žurnalistė ir anarchistinės organizacijos „Vaivorykštės saugotojai“ aktyvistė Anastasija Baburova mėgino žudiką sulaikyti, bet gavo šūvį į galvą. Tyrėjai mano, kad tai politinė žmogžudystė – J. Markelovas buvo nužudytas dėl savo profesinės veiklos. Ilgus metus jis nepavargdamas gynė žmogaus teises, kovojo prieš fašizmo, nacionalizmo ir militarizmo apraiškas Rusijoje. Rusijos anarchistų nuomone, ši žmogaus teisių gynėjų žmogžudystė – valstybinis terorizmas. Susipažinkite su paskutiniuoju S. Markelovo straipsniu, kuris jo žūties dieną buvo paviešintas Rusijos visuomeninės organizacijos „Už žmogaus teises“ portale.

Kategorija: politika

Paskelbta: 2009 m. sausio 23 d.

      Ketvirtadienį, sausio 22 d., Estijos vyriausybė pritarė baudžiamojo kodekso pataisoms, kurios sugriežtina bausmę už nusikaltimus prieš Estijos valstybę, tarp jų – ir už masinių neramumų organizavimą bei kurstymą. Tokias kodekso pataisas pasiūlė šalies teisingumo ministras Reinas Langas. Masinių neramumų organizatoriai pagal naują įstatymą bus įkalinami iki 8 metų, tuo tarpu pagal anksčiau galiojusį kodeksą jie būtų nuteisti laisvės atėmimu iki 5 metų. Tokia pat bausme bus baudžiama ir už rengimąsi masiniams neramumams bei už raginimus juose dalyvauti, t.y. už riaušių kurstymą. Be to, už bandymą smurtu pakeisti valdžią ir už veikimą prieš šalies suverenitetą žmonės dabar galės būti įkalinti iki gyvos galvos su turto konfiskavimu. Iki šiol už tai grėsė iki 15 metų kalėjimo.