Islandija, kurioje gyvena apie 300 tūkst. žmonių, buvo pirmoji Vakarų Europos šalis, kurią taip smarkiai sukrėtė ekonomikos krizė, kad ji pasiprašė Tarptautinio valiutos fondo paskolos. 2008 m. spalio mėn. Islandijai buvo suteiktas 4,6 mlrd. JAV dolerių (apie 12,6 mlrd. litų) kreditas. Tai pirmas toks atvejis nuo 1976 m., kai Vakarų Europos šalis prašosi finansinės pagalbos. Per pastaruosius metus Islandijos krona nuvertėjo beveik perpus. Vyriausybė buvo priversta paskelbti apie trijų didžiausių šalies bankų, kurie nebegalėjo patys išmokėti užsienyje paimtų kreditų, nacionalizavimą. Valstybės finansai patyrė visišką fiasko. Prognozuojama, kad šalies ekonomika dar smuks daugiau kaip 10 proc.
Kartu su bankų griūtimi spalio mėnesį Islandijoje prasidėjo ir masiniai gyventojų neramumai. Protestai prieš vyriausybės ir centrinio banko politiką Reikjavike tapo kasdienybe. Nuolatiniai jie tapo nuo praeito šeštadienio, sausio 17 d., o kulminaciją pasiekė šį ketvirtadienį, sausio 22 d.
Ketvirtadienį Reikjavike kilo didžiausi per pastaruosius 50 metų gatvių susirėmimai, kai policija prieš šimtus karingai nusiteikusių demonstrantų panaudojo ašarines dujas ir dirginančius aerozolius. Keletas šimtų protestuotojų iš pradžių susirinko prie pagrindinio miesto policijos skyriaus. Jie reikalavo, kad būtų paleistas per praėjusią protesto akciją sulaikytas žmogus. Kai kurie bandė įsibrauti į pastatą, o kai policininkai, pasinaudodami ašarinėmis dujomis ir bananais, atmušė jų ataką, prasidėjo riaušės. Protestuotojai apmėtė pastatą kiaušiniais ir akmenimis, daužė langus. Mažiausiai penki žmonės nukentėjo. Du pareigūnai buvo sužeisti sviestų akmenų ir nuvežti į ligoninę.
Trečiadienį apie 2 000 prie Altingo (Islandijos parlamento) susirinkusių žmonių reikalavo, kad atsistatydintų šalies vyriausybė. Parlamento pastatą apsupusi minia trankė puodus ir keptuves bei šaudė fejerverkus. Demonstrantai taip pat svaidė grindinio akmenis, tualetinio popieriaus ritinėlius ir batus. Demonstrantai taip pat apgulė premjero Geiro Haarde limuziną, svaidydami į jį gėrimų skardines ir kiaušinius. Per antradienio susirėmimus su policija buvo suimta 20 žmonių.
Nuolat rengiamos demonstracijos sukėlė didelę įtampą Islandijos valdančiojoje koalicijoje, o valdančioji Nepriklausomybės partija ketvirtadienį pareiškė suvokianti, jog „šiemet bus surengti rinkimai“. Islandija nėra ES narė, tačiau gali tapti pirmąja Europos šalimi, kurios vyriausybė žlugs dėl ekonomikos krizės išprovokuotų protestų bangos. Eiliniai Altingo rinkimai turėtų būti rengiami 2011 metų. Tačiau apie pirmalaikius rinkimus jau prakalbo šalies ministras pirmininkas bei užsienio reikalų ministrė. Juos planuojama surengti 2009 m. gegužės 9-ąją.
Viso pasaulio anarchistai sveikina kovingai nusiteikusius mažos šalies gyventojus, bet kartu ir pareiškia apgailestavimą, kad jie nereikalauja daugiau nei nauji rinkimai. Štai ką apie liaudies sukilimų virtinę Islandijoje, Latvijoje, Bulgarijoje ir Lietuvoje mano anarchokomunistinių pažiūrų žurnalistas Michailas Magidas:
Dabar protestai prieš krizę persimetė į Islandiją. Žmonės jau kelias dienas laiko apsupę šalies parlamentą, visur aplinkui švyti juodos anarchistų vėliavos. Visa tai, žinoma, gerai – gerai, kad liaudis netyli ir protestuoja prieš bedarbystę ir ekonomikos žlugimą. Bet štai kas mane glumina stebint šiuos maištus:
1) Visi jie susiję su dabartine valdžia – iš jos reikalaujama lengvatų arba reikalaujama, kad ji atsistatydintų. Niekur nesigirdi kalbų apie kovos prieš visą sistemą būtinybę – niekas nekalba, kad miestų infrastruktūrą, žemę ir įmones perimtų darbuotojų ir paprastų gyventojų susirinkimai. Aišku, apie tai užsimena kai kurie anarchistai, bet masiškai jų nuomonė nėra palaikoma. Taigi nuskurdinta liaudis nemąsto pozityviai ir nesitiki kūrybingai pakeisti pasaulį. Nors apie tai kalbėti dar anksti – viskas tik prasideda.
2) Nežinau, kuo viskas baigsis Islandijoje. Tačiau krizė vis stipriau apima visą Europą, panašūs įvykiai greičiausiai pasikartos ir kitose šalyse – Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Didžiojoje Britanijoje. Europos likimas spręsis būtent ten. Ar tenykščiai anarchistai pasiruošę tokiai įvykių sekai? Nesu įsitikinęs.
3) Jeigu tokie maištai įeis į madą, anksčiau ar vėliau valdantieji sluoksniai paleis į apyvartą ugniasvaidžius ir ims malšinti neramumus tokiais pat metodais, kaip jie malšinami arabų šalyse arba Kinijoje. Reikia visada atminti, kad parlamentinė demokratija ir sąlyginai švelnūs režimai – tik valdančiųjų nuolaida savo pavaldiniams, suteikiama stabilumo ir klestėjimo laikotarpiu.
