Kategorija: politika

      Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas perspėjo Kolumbiją, kad ši reidų metu neperžengtų savo sienų, nes tai gali įžiebti karą.
 

      Chavezas tai pareiškė netrukus po to, kai Kolumbija surengė reidą Ekvadore ir jo metu nužudė vieną iš Kolumbijos ginkluotųjų revoliucinių pajėgų (Farc) lyderių Raulį Reyesą.
 

      „Prezidente Uribe, pagalvokite ilgai ir įdėmiai. Tokie jūsų veiksmai gali būti „causa belli“ – karo priežastimi“, pareiškė Chavezas.
 

Kategorija: politika
      Savo vizito į Slovėniją metu Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos vadovas Javieras Solana davė interviu šeštadieniniam laikraščio „Dnevnik“ priedui. Kaip praneša iš Liublianos Belgrado laikraščio „Politika“ korespondentas, pagrindinė pokalbio tema buvo Kosovo ir Metohijos likimas.

      Iš Slovėnijos, kuri yra Europos Sąjungos ir NATO narė, žurnalistų Solana matyt tikėjosi džiaugsmingo sutikimo. Tačiau jo laukė dideli nemalonumai. Liublianoje užduoti klausimai išvedė valdininką iš pusiausvyros, jis nervinosi ir atvirai melavo.

Kategorija: politika

      Per Izraelio armijos operaciją Gazos ruože šeštadienį žuvo 61 žmogus ir dar mažiausiai 150 buvo sužeisti. Tai buvo kruviniausia akcija nuo 2005 m. vasaros, kai Izraelio kariai pasitraukė iš Gazos, praneša agentūra AFP.

      Liudininkų teigimu, daugiausiai aukų žuvo per antskrydžius prieš Džabalijos pabėgėlių stovyklą. Be to, ginkluotosios pajėgos su sausumos daliniais ir tankais įsiveržė į Gazos ruožo šiaurę. Izraelis šia savo operacija reagavo į besitęsiančias radikalių palestiniečių raketų atakas.
 

Kategorija: politika
   Šiandien labiau nei kada nors anksčiau didžiuojuosi esanti palestinietė. 
    
     Leiskite man paaiškinti. Tautinės valstybės man mažai ką reiškia. Jos reiškia dirbtines sienas, teisinius suvaržymus, ženklus „įvažiuoti draudžiama“ ir smegenų plovimą, kai pavieniai žmonės kalba apie tai, kokia „unikali“ yra jų kultūra. Kokia žuvis nustotų plaukusi, jei pastebėtų nematomą liniją vandenyje, skiriančią dvi šalis? Kokie žiemoti į Pietus skrendančio paukščio instinktai priverstų jį nors akimirkai suabejoti, jam plasnojant virš Kanados per JAV į Meksiką? Parodykite man gėlę, augančią kad ir labiausiai nuo pašalinių akių saugomame sode, kurios aromatas nesusimaišytų su anapus „apsauginės užtvaros“ augančių gėlių aromatu.

Kategorija: politika

       Vienintelio savo paskirtį išlaikiusio Kauno kino teatro „Romuva“ ateitis miestiečius tarsi pažadino iš miegų. Jie spaudžia valdžią išsaugoti šią viešąją kultūrinę erdvę, gyvuojančią nuo tarpukario.

       Patyrė vienybės jėgą

       Apie „Romuvos“ ateitį šiomis dienomis kalbama ne tik valdininkų kabinetuose. Internetu plinta raginimas pasirašyti peticiją, kuri bus įteikta miesto vadovams.

       Joje reikalaujama tęsti kino teatro veiklą, suteikti „Romuvai“ papildomą finansavimą, kad ji galėtų tapti nekomercinės kultūros centru, reikalui esant, išpirkti privačiose rankose esančias kino teatro akcijas ir grąžinti šiai vietai viešosios kultūrinės erdvės statusą.

Kategorija: politika

        
        
        Venesuelos gyventojai minimalia balsų persvara atmetė konstitucijos pataisas, kurias siūlė prezidentas Hugo Chavezas. Prieš jį balsavo 51, už – 49 procentai gyventojų.
       Chavezas pripažino pralaimėjimą referendume, kuris jam turėjo garantuoti neribotą prezidentinį valdymą.

       Prezidento oponentai – katalikų hierarchai, žodžio laisvės ir žmogaus teisių grupės, verslo rykliai – nuogąstavo, kad konstitucijos pakeitimai garantuos Chavezui neribotą galią, ir jis ims varžyti žmonių teises.
       Tie pakeitimai būtų garantavę Chavezui tiesioginę centrinio banko kontrolę, leistų vyriausybei nepaprastosios padėties metu areštuoti žmones neapkaltinus jų, sudarytų galimybes valdžiai perbraižyti šalies politinį žemėlapį bei pačiai rinktis provincijų ir municipalitetų vadovus.
       Kiti siūlymai – sumažinti darbo dieną nuo aštuonių iki šešių valandų, sukurti socialinio saugumo fondą ir taip paremti milijonus laisvų darbuotojų ir įsteigti komunų tarybas, kuriose gyventojai galėtų nuspręsti, kaip išleisti vyriausybės skirtus pinigus – susilaukė rėmėjų palaikymo.
       Prezidento Hugo Chavezo vidaus politika, kuria siekiama perskirstyti Venesuelos Demokratinės Respublikos turtą, sukėlė JAV imperialistinių galių Pietų Amerikoje eroziją. JAV nerimą liudija ir slaptųjų JAV tarnybų veiksmai. Štai šeštadienį paaiškėjo CŽV planas „Replės“ („Pliers“), pagal kurį, laimėjus Chavezo reformoms, būtų imtasi provokuoti neramumus gatvėse, kaltinti valdžią manipuliacijomis ir pan. Taip pat būtų siekiama izoliuoti Chavezą nuo tarptautinės bendruomenės, siekti vienybės tarp opozicionierių, sutvirtinti Kolumbijoje esančias JAV bazes, kad reikiamu metu jas būtų galima panaudoti prieš Venesuelą ir t.t. Į šiuos veiksmus be CŽV ofiso Venesueloje buvo įtraukta JAV ambasada, dešiniosios Venesuelos politinės partijos ir kai kurios žiniasklaidos priemonės.
       Du kartus demokratiškai išrinktas Chavezas panaudojo savo įtaką tam, kad būtų pasipriešinta JAV kariniam ir finansiniam dominavimui tiek Pietų Amerikoje, tiek visame pasaulyje. Net tokiu atveju, jei šis prezidentas būtų nuverstas kokio nors CŽV remiamo perversmo metu arba į jį būtų įvykdytas pasikėsinimas, istorijos nebebūtų galima pasukti priešinga linkme.
       Hugo Chavezui ir Irano prezidentui nepavyko prikalbėti OPEC, kad ši atsisakytų prekiauti doleriais. Jei toks žingsnis būtų pavykęs, tai būtų didelis smūgis dolerio kaip stabiliausios pasaulio valiutos statusui. Taigi, JAV nebegalėtų demonstruoti savo imperialistinių karinių galių. Tačiau tai taip pat galėtų sukelti neigiamus padarinius šalies viduje.
       Chavezas nesiliauja mesti iššūkių imperialistinei politikai. Ispanijos karalius neseniai įvykusiame susitikime Čilėje liepė Chavezui užsičiaupti, kai šis viešai pasmerkė Ispanijos kolonijinę praeitį. Chavezo atsisakymas užsičiaupti simbolizavo tai, kad Pietų Amerika, kaip pasakytų Noamas Chomsky, ilgus metus kentėjusi po imperialistų padu, pradėjo pasitikėti savimi.
       Padėtis, kai puolamas pats Chavezas, dezinformacijos ir melo apie jį ir Venesuelą skleidimas, o iš kitos pusės – politinių diskusijų intensyvumas ir ypač žemesniųjų klasių sąmoningumo kilimas Venesueloje reiškia, kad joje ir kitose Lotynų Amerikos šalyse vyksta nauja socialinė revoliucija.

       anarchija.lt

Kategorija: politika

      Sekmadienį Kubos parlamentas išrinko 76-erių metų amžiaus Raulį Castro Valstybės tarybos pirmininku, praneša BBC. Tai aukščiausia pareigybė šalyje. R.Castro - ilgamečio (nuo 1959 m. ) Kubos lyderio Fidelio Castro brolis ir bendražygis.
 

      F.Castro š.m. vasario 18 d. po ilgai trukusios ligos pareiškė pasitraukiąs iš Valstybės tarybos pirmininko ir karinių pajėgų vado postų.
 

      R. Castro laikinai ėjo Kubos prezidento pareigas po to, kai 2006 metų liepą F. Castro buvo atlikta žarnyno operacija. Jis buvo įvardijamas kaip vienintelis kandidatas užimti vadovo postą, tad balsavimas buvo tik formalumas.
 

Kategorija: politika


       San Kristobal de Las Kase, Meksikos Čiapo aukštumos kolonijiniame mieste, pilna meniškų prakartėlių. Bet prakartėlėje šalia TierrAdrento kultūrinio centro esama vietinių atspalvių: figūrėlės ant asilų dėvi miniatiūrines slidininkų kaukes ir nešiojasi medinius ginklus.  

Tai pats „zapaturizmo“, tarptautinių kelionių industrijos, suvešėjusios po čiabuvių sukilimo įkarštis, o TierrAdrento yra pradinis taškas. Zapatistų pakabučiai, plakatai ir juvelyriniai dirbiniai pardavinėjami žaibišku greičiu. Kiemo restorane, kur dešimtą valandą ryto aidi šventinis chaosas, koledžų studentai geria Sol alų. Jaunuolis laiko rankose kaukėto, pypkiuojančio subkomandantės Marcoso fotografiją ir ją bučiuoja. Jo draugai spragteli fotoaparatais, taip atsiranda dar viena šio labiausiai dokumentuoto judėjimo nuotrauka.

Kategorija: politika
       Žmones kaip avinų bandą vėl varo į „rinkimus”. Dalyvavimas juose iš teisės virto prievole. Kodėl? Todėl, kad visi, kurie valdo šalį, jų baigtį nulėmė iš anksto.  Iš žmonių reikalaujama vieno - kad jie ateitų ir pažymėtų „varnelę”, o tuo pačiu ir duotų ištikimybės priesaiką naujam režimui.  Rinkimai - tai spektaklis, kurį kas ketveri metai vaidina valdžia savo „elektorato” akyse. Apie jų „demokratiškumą” negali būti nė kalbos: