drooker direct action      Kodėl riaušių išvakarėse ir po riaušių Vilniuje buvo taip akcentuojamas protesto damonstracijų dalyvių blaivumo klausimas? Nereikia ypatingo įžvalgumo, kad suprastum, jog šalia paraidinės prasmės – „kokių svaigalų ar kvaišalų buvo paveikti riaušininkai?“ – šios kalbos neišvengiamai neša ir propagandinį ideologinį krūvį: „blaivumas“ – tai ir proto blaivumas, sveikumas, sąmonės grynumas ir švarumas.

 

Viešai kalbantiems veikėjams, ypač priešų apgultiems konservatoriams su premjeru priešakyje, ši blaivumo metafora labai patogi plėtojant „išorės įtakų“ temą. Juk „įtaka“ paraidžiui ir reiškia „tai, kas įteka į vidų (galvą, kūną) iš išorės“. Įtaka gali būti nuodinga – panašiai asketas I. Kantas kadaise rašė apie meilės aistrą: tai tarsi nuodinga piliulė, kurią prariję netenkame galvos.

Johnny Rotten

Iš tikrųjų, praėjo nemažai laiko nuo 1976 m., kuomet punk judėjimas ir ypač grupė „Sex Pistols“ bei jos dainininkas Johnas Lydonas (aka Johnny Rottenas) savo konfrontacija ir elgesiu sukėlė pasipiktinimo audrą tarp Jungtinės Karalystės miesčionių ir provincialų. Sulaukusi vidutinio amžiaus, buvusi pankų ikona sušvelnėjo ir nusifilmavo 5 milijonus svarų sterlingų kainavusioje TV kampanijoje, reklamuojančioje „Coutry Life“ sviestą. Sviesto reklamoje tvido kostiumą dėvintis Johnny Rottenas klajoja po kaimo vietoves, siūlydamas atsakymus į klausimą, kodėl jis renkasi „Country Life“. Galų gale jis apsistoja ties „faktu”, jog kompanijos „Dairy Crest“ sviesto rūšis tiesiog yra skanesnė. „Dairy Crest“ pažymi, jog reklaminė kampanija padėjo 85 proc. padidinti šios rūšies sviesto pardavimus per paskutinįjį metų ketvirtį.

Naomi Klein      Vyriausybėms, kurios į laisvosios rinkos ideologijos sukeltą krizę atsako taikydamos senus pažįstamus metodus, išsilaikyti nepadės net melas. Stebėdama minias žmonių Islandijoje, puodų ir keptuvių skambinimu sukėlusias savo vyriausybės griūtį, prisiminiau lozungą, kuris antikapitalistų sluoksniuose buvo populiarus 2002-aisiais: „Jūs esate „Enron“. Mes esame Argentina.“ Skelbiama žinia buvo paprasta. Jūs – politikai ir korporacijų valdytojai, besibūriuojantys verslo susitikimuose – esate kartu su nutrūktgalviais sukčiais iš „Enron“. Mes – minia už sienų – esame kartu su Argentinos žmonėmis, kurie ekonominės krizės metu išėjo į gatves su puodais ir keptuvėmis. Jie sakė: „*¡Que se vayan todos!*“ („Visi jie turi trauktis“).

frontas        Šiandien, 2009 m. vasario 3 d., Seimo Pirmininkui Arūnui Valinskui buvo įteikta „Fronto“ partijos peticija, kuri turėjo būti pagarsinta šiandien planuoto, bet valdžios uždrausto mitingo metu. Peticijoje sakoma, jog krizė pakeitė pasaulio veidą ir jis jau niekada nebus toks, koks buvo iki šiol. Visos valstybės didina viešojo sektoriaus įtaką valstybės gyvenime. Į valstybės rankas perduodama daugybė ekonominio gyvenimo sričių, likviduojami monopoliai. „Fronto“ partijos įsitikinimu, nuaidėjus šūviams į demonstrantus prie Seimo sausio 16-ją, 2009-ieji į Lietuvos istoriją bus įrašyti kaip kylančio pilietiškumo ir sąmoningumo metai, mat Lietuvos žmonės daugiau nesutinka taikstytis su juos netenkinančiais valdžios sprendimais ir drąsiai stoja ginti savo teisių.

vasilij golovanov      Seniai nerašiau laikraščiui. Ir staiga pratrūkau. Buvau paveiktas advokato Stanislavo Markelovo ir žurnalistės Anastasijos Baburovos žūties. Toks noras puikiai suprantamas, tačiau svarbiausia, kad šis įvykis buvo išsamiai aprašytas jau kitą dieną. Aš noriu kalbėti apie kitką. Viename straipsnyje Nastios pasirinkimas – o ji save laikė anarchiste – buvo pavadintas „marginaliu“. Štai tada panorau parašyti ką nors politiškai nekorektiško.

 

      Kodėl anarchizmas – marginalus? Užaugau prie komunistų, kurie liaudies valdžios idėją, tiesos bei teisybės šioje žemėje idėją pavertė kraujo bala, melu, padaugintu iš melo ir seniokiško paskutiniųjų gyvenimo metų marazmo. Argi jie – ne istorijos atmatos, ne marginalai?! Mane apdovanojo medaliu „Už demokratijos gynybą“, kurio atsisakiau. Aš negyniau demokratijos. Gyniau savo orumą, savo laisvę.

leftas      Susipažinkite su Lietuvos marksistinio portalo „Leftas“ redaktoriaus Žilvino Butkaus interviu, duotu Baltarusijos kairiajam portalui „Basta!“.

 

Po demonstrantų susidūrimų su policija Rygoje Latvija pasauliui pasirodė kitokia nei įprasta. Kai tai pasikartojo Vilniuje, atsirado pagrindas kalbėti apie tendenciją. Kiek jūsų nuomone susiję įvykiai Lietuvoje ir Latvijoje? Įvykiai Vilniuje – tai logiška bendrų Pabaltijo problemų pasekmė ar jie turi tik Lietuvai būdingas priežastis?

policija iesko      Vasario 6 d., praėjus trims savaitėms nuo įvykių prie Seimo, Vilniaus policija savo tinklalapyje buvo patalpinusi fotografijas, kuriose užfiksuoti iki šiol neatpažinti protesto akcijos dalyviai. Su visuomenės pagalba ji tikėjosi identifikuoti neramumų iniciatorius. Policijos tinklalapyje buvo paskelbtas 241 vaizdas, foto ir vaizdo kameromis įamžintas prie Seimo vykusių neramumų metu. Policija prašė gyventojų, atpažinus šiuos asmenis, kreiptis nurodytais telefonais ir el. paštu. Deja, netrukus ši informacija iš policijos tinklalapio kažkur pradingo. Portalas anarchija.lt nutarė padėti policijai – pateikti galimų riaušių dalyvių fotografijas.

vyriausybe pries bedarbius      Trečiąjį 2008 m. ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje buvo 5,9 proc. Ūkio ministerija pranešė, jog 2008 m. spalio 1 d. teritorinėse darbo biržose buvo registruota 97,2 tūkst. bedarbių. 2007 m. bedarbių buvo 63 tūkst., tad jų skaičius per metus padidėjo 34 tūkst., arba 53 proc. Lietuvos darbo birža neseniai paskelbė naujausius duomenis: „2009 m. sausio 23 dieną darbo ieškojo apie 142 tūkst. asmenų“. Taigi per pastarąjį ketvirtį bedarbystės lygis Lietuvoje išaugo apie 50 proc. Kaip šis rodiklis atrodo kitose šalyse?

kas kaltas      2009 m. sausio 21-27 dienomis „Baltijos tyrimai“ atliko gyventojų apklausą siekiant išsiaiškinti, kas gi kaltas dėl 2009 m. sausio 16-osios įvykių prie Seimo. Apklausti 1003 Lietuvos gyventojai nuo 15 iki 74 metų. 31 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių linkę manyti, kad atsakomybę dėl tos dienos įvykių prie parlamento turėtų prisiimti ministrų kabinetas. Dėl riaušių vyriausybę vienodai kaltina tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų pažiūrų žmonės. 14 proc. Lietuvos žmonių dėl šių įvykių kaltina Seimą. Kai kurie žmonės buvo linkę visą kaltę priskirti asmenybėms – Andriui Kubiliui ir Arūnui Valinskui. Tuo metu opozicija, beveik visų žmonių nuomone, dėl įvykių nekalta. O „chuliganus“ riaušių kaltininkais nurodė tik vienas iš dvidešimties apklaustųjų.

venesuelos darbininkai      Pastarosiomis dienomis kairioji pasaulio žiniasklaida prabilo apie Venesuelos prezidento Hugo Chavezo režimo, kuris dažnai vadinamas „XXI amžiaus socializmu“, krachą. Visą pasaulį apskriejo žinutė, kad automobilių kompanijos „Mitsubishi Motors Corp.“ gamykloje Venesueloje įvyko darbininkų susidūrimai su policija: nušauti du darbininkai, sužeisti du policininkai. Naujienų agentūros praneša, kad „Mitsubishi“ gamykloje atleidus 135 darbuotojus, įvyko visuotinis darbuotojų susirinkimas, kuris dauguma balsų (863 iš 893) priėmė sprendimą užimti gamyklą ir pareikalauti grąžinti atleistuosius į darbą, o pačią gamyklą – nacionalizuoti. 2009 m. sausio 20 d. darbininkai okupavo gamyklą. Sausio 29 d. prieš juos panaudotos specialiosios policijos pajėgos: du darbininkai nužudyti, keliolika sužeista. Darbininkų susirėmimai su policija liovėsi tik įvedus nacionalinės gvardijos pajėgas. Didelė darbininkų dalis yra iki šiol užėmusi gamyklą.

TU IRGI ANARCHISTAS      Š. m. vasario 5 d. partijos „Frontas“ žiniasklaidos organas frontopartija.lt paviešino tūlo Arūno Daugėlos straipsnį „Anarchistai žengia“, kuriame asociacija „Netylėk“ ir judėjimas „Pasaulio piliečiai“ atstovai, oficialiai prisiėmę atsakomybę už sausio 16-osios įvykius, klaidingai tapatinami su anarchistais. Tam pasitelkiamas vienintelis argumentas apie kosmopolitinį anarchistų ir „Pasaulio piliečių“ pobūdį: „Kosmopolitinis judėjimo pobūdis labiau primena anarchistų judėjimą“. Nebūtų keista, kad sekant tokia logika, judėjimo „Pasaulio piliečiai“ atstovai būtų pavadinti stambiojo kapitalo agentais, nes tarptautinių korporacijų bosai iš esmės yra daug kosmopolitiškesni už anarchistus.

 

      Dar didesnį keistumo pojūtį sukelia teiginys apie „fiktyviąją anarchistų judėjimo pusę, kuri siejama su spec. tarnybų operacijomis“. Ką autorius turėjo omenyje įmantriai susukdamas tokią neaiškią frazę? Kad anarchistai susiję su slaptosiomis tarnybomis?

krize      Atėję į valdžią dešinieji konservatoriai sumanė pasinaudoti pasauline ekonomine krize ir paskelbė visuotinio diržų veržimosi doktriną. Lietuvos įmonės ir gyventojai keičia savo įpročius, atsisako kai kurių patogumų, ieško būdų, kaip kuo mažiau išleisti pinigų, gyventi taupiau. Vis dažniau atsisakoma daugelio prekių ir paslaugų, brangių kelionių ir net elementaraus gerbūvio. Šimtai žmonių kasdien netenka darbo, kiti tūno darbo vietose baugščiai dairydamiesi ir bijodami gauti atleidimo lapelius. Dažnas lietuvis kluasniai susitaiko, kai jam praneša, kad nuo šiol jis gaus 15–20 ar net 60 proc. mažesnį atlyginimą. Tačiau visai kitaip elgiasi JIE – VALDŽIAŽMOGIAI. Jie ragina susiveržti diržus visiškai nesirūpindami, kaip išgyvens žmonės ir verslas, o patys ne tik jų nesusiveržė, bet ėmė gyventi dar prabangiau. Nuo „diržų veržimosi vajaus pradžios“ ir toliau vyksta milžiniškas valdžios lėšų švaistymas. Jei reikia pinigų, siūloma melžti verslą ir žmones. Jokiu būdu ne valdžią. Visa tai primena blogai surežisuotą absurdo spektaklį.