Ketvirtadienį, sausio 22 d., Estijos vyriausybė pritarė baudžiamojo kodekso pataisoms, kurios sugriežtina bausmę už nusikaltimus prieš Estijos valstybę, tarp jų – ir už masinių neramumų organizavimą bei kurstymą. Tokias kodekso pataisas pasiūlė šalies teisingumo ministras Reinas Langas. Masinių neramumų organizatoriai pagal naują įstatymą bus įkalinami iki 8 metų, tuo tarpu pagal anksčiau galiojusį kodeksą jie būtų nuteisti laisvės atėmimu iki 5 metų. Tokia pat bausme bus baudžiama ir už rengimąsi masiniams neramumams bei už raginimus juose dalyvauti, t.y. už riaušių kurstymą. Be to, už bandymą smurtu pakeisti valdžią ir už veikimą prieš šalies suverenitetą žmonės dabar galės būti įkalinti iki gyvos galvos su turto konfiskavimu. Iki šiol už tai grėsė iki 15 metų kalėjimo.

Pasak vyriausybės spaudos tarnybos, šios prevencinės priemonės siejamos su 2007 metų balandžio įvykiais, kai dėl Bronzinio kario paminklo perkėlimo iš Talino centro į karių kapines Estijoje kilo masinės riaušės.

Šį įstatymo projektą smarkiai kritikuoja Estijos profesinės sąjungos, nes baiminasi, kad taikių protesto akcijų organizatoriams teks atsakyti už trečiųjų asmenų sukeltus neramumus. Estijos profsąjungų lyderiai pabrėžia, kad pateikiant šį įstatymo pakeitimo projektą, vėl nebuvo tartasi su profsąjungomis. „Pavyzdžiui, Lietuvoje viskas prasidėjo nuo taikaus profsąjungų mitingo, prie kurio prisijungė girtas jaunimas ir ėmė kelti riaušes. Kas tokiu atveju bus laikomas neramumų ornanizatoriumi?“, - klausia Estijos profesinės sąjungos (EAKL) lyderis Haris Taliga.

a.lt info

2009 01 23