Kaip ir kiekvienas anarchistas (-ė) galvoju, kad kalėjimai ir žmogaus laisvės ribojimai yra blogai. Bet pastarųjų dienų žinia apie greit įvyksiančią amnestiją maždaug tūkstančiui kriminalinių nusikaltėlių man sukėlė nerimą. Pirmiausia todėl, kad aš netikiu dešiniųjų mielaširdyste, ir toks staigus gailestis nuteistiesiems man įtartinas. Šnekama, kad valstybė nebeišgali jų išlaikyti, viešai postringaujama, kad tai „dovana“ tautai Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo proga.
Gera dovanėlė! Ypač vienkiemių senjorams, automobilių savininkams, laikantiems automobilius daugiabučių kiemuose, smulkiems prekeiviams, vištų bei karvių savininkams (naminius gyvulius ir paukščius Lietuvoje kartais ne tik vagia, bet ir žagina...).
Juk norint apiplėšti labai labai turtingą poną, reikia didelės kvalifikacijos, išsilavinimo ir dirbti vertybinių popierių biržoje. Mažiau turtingi ponai turi modernius ginklus, leidimus jiems laikyti, seifus, bulterjerus, signalizacijas, šarvuotus langus ir duris, stebėjimo kameras... Net apiplėšt vidutinioką reikia įgūdžių, išradingumo, „talento“ ir vagies arba plėšiko „instrumentų“: ginklų, visrakčių, signalizacijų iškodavimo įrenginių ir t.t.
O kad apiplėštum bejėgį senuką, išdraskytum proletaro automobilį, nieko daug nereikia, jokių ypatingų sugebėjimų ir jokių „investicijų“. Va tokius „nekvalifikuotus“ smulkius kriminalinius ir amnestuos. Amnestuos tuos, kurie turi potencialo terorizuoti prastuomenę, bet neturi įgūdžių plėšti turtuolius. Sau pavojingus nusikaltėlius aukštuomenė ir toliau pūdys kalėjimuose.
Puikus planas. Ko ne 1905-1907-ųjų Rusija, kai buvo amnestuoti tūstančiai kriminalinių kalinių, kurie, kontroliuojami juodašimtininkų, terorizavo socialinės revoliucijos ištroškusią liaudį.
Matyt ir dabar tikimasi, kad plėšimų, vagysčių ir prievartos išvarginti paprasti žmonės patys ateis reikalauti – ne laisvės, autonomijų ir savivaldos, o tvirtos rankos, griežtų bausmių ir policinės valstybės.
