Trečiąjį 2008 m. ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje buvo 5,9 proc. Ūkio ministerija pranešė, jog 2008 m. spalio 1 d. teritorinėse darbo biržose buvo registruota 97,2 tūkst. bedarbių. 2007 m. bedarbių buvo 63 tūkst., tad jų skaičius per metus padidėjo 34 tūkst., arba 53 proc. Lietuvos darbo birža neseniai paskelbė naujausius duomenis: „2009 m. sausio 23 dieną darbo ieškojo apie 142 tūkst. asmenų“. Taigi per pastarąjį ketvirtį bedarbystės lygis Lietuvoje išaugo apie 50 proc. Kaip šis rodiklis atrodo kitose šalyse?

Eurostat duomenimis, 2008 m. pabaigoje Estijoje nedarbo lygis išaugo iki 9,2 procentų t.y. iki 75,4 tūkstančių bedarbių. Rusijoje nedarbo lygis pakilo iki 5,8 milijonų, o tai sudaro 7,7 procentus. Paskelbta, jog vien per 2008 m. gruodžio mėnesį darbo Rusijoje neteko 800 000 žmonių. Vokietijoje per 2008 m. gruodžio mėnesį darbą prarado 387 000 žmonių. Didžiausias bedarbystės šuolis buvo pastebimas Indijoje – joje per 2008 m. gruodžio mėn. bedarbių padaugėjo 1 000 000. International Labour Organization prognozuoja, kad darbo neteks arba jau neteko 51 milijonas pasaulio gyventojų, tokiu atveju pasaulinis nedarbo lygis pasieks 7,1 procentą.

Daugelis ekonomikos ekspertų prisimena Didžiosios krizės laikus, kai vyriausybės buvo priverstos didinti valstybės išlaidas ir darbo vietų skaičių, net jei jos ir nesukurdavo jokios pridėtinės vertės. Tuo tarpu mūsų šalies ekonomikos ekspertai apie valstybės išlaidų didinimą negali nė galvoti. Jiems svarbu subalansuoti VALSTYBĖS, o ne ŽMOGAUS biudžetą. Tad kovai su bedarbyste mūsų šalyje tenka naudoti kiek kitokias priemones. Jas gerai pavaizdavo animacinio filmuko „Streikas“ kūrėjai: