zeitgeist        Tai visgi kas yra tas mūsų Zeitgeist? Ar tai utopija, ar tai sąmokslo teorija, ar tiesiog terminas, kuris apibūdina naujos sąmonės pabudimą? Prieš rašant šį straipsnį atlikau šiokią tokią apklausą, apie kurią buvo galima perskaityti forume ar gauti klubo el. paštu.

 

Laikas pabandyti išsklaidyti įvairias kalbas, asocijuojamas su Zeitgeist. Ir pradėsiu būtent nuo dažniausiai lipdomos etiketės – projekto Veneros utopijos. Projektas Venera – tai J. Fresco daugybės darbo metų vaisius, kuris remiasi kertine idėja, kad pasaulis yra toks, koks yra, tik dėl to, kad yra naudojama monetarinė sistema. Būdamas techniškai išsilavinęs žmogus ir matęs kone visą XX amžių, Fresco drąsiai teigia, kad visas visuomenes problemas mes galime išspręsti naudodamiesi ištekliais paremtą ekonomiką.

anarchistu vaikai       Tęsinys. Skaityti pradžią

 

Kokie yra libertarinio vaikų ugdymo pavyzdžiai?

 

Laisvo vaiko ugdymas darosi aiškesnis supratus, kaip ugdomi nelaisvi vaikai. Įsivaizduokite tipišką kūdikį, Jonuką Jonaitį, kurio ugdymą A.S. Neillas vaizduoja taip: „Jo natūralios funkcijos kūdikystės periodu buvo paliktos ramybėje. Bet kai tik jis pradėjo ropoti ir žaisti ant grindų, namuose pradėjo skambėti žodžiai „purvinas” ir „bjaurus”, kartu su negailestingomis švaros pamokomis. Kiekvieną kartą, kai jis paliečia savo genitalijas, jo ranka patraukiama ir greit jis šį draudimą susieja su įgytu pasibjaurėjimu išmatomis. Todėl po daugelio metų, kai jis taps prekybininku, jo pokalbių repertuaras susideda iš maždaug vienodo skaičiaus juokelių apie seksą ir tualetą.

bolseviku lageriai        Tarptautinis socialinės istorijos institutas Amsterdame saugo Flešino, Jelenskio ir Maksimovo archyvus, kurių dokumentai padeda susikurti vaizdą, kaip bolševikų partija naikino anarchistinį judėjimą Rusijoje ir kaip į tai reagavo anarchistai. Žemiau pateikiama maža dalis iš S. Flešino archyvo dokumentų fragmentų yra savotiškas tuometinio anarchistinio judėjimo Rusijoje pjūvis.

        Tų žmonių jau seniai nebėra gyvųjų tarpe ir mes jau niekada nebeišgirsime jų balsų. Likę laiškų, dokumentų, spaudinių fragmentai niekada nebeatkurs to, kuo gyveno tuometiniai Rusijos anarchistai, neatkurs jų kalbėjimo manieros, eisenos, mėgiamų posakių ar minčių tėkmės, bet gal paskatins susimastyti, vardan ko žmonės rinkosi tokį kelią. Nepanašu, kad tuo metu anarchija turėjo daugiau galimybių nei šiandien. Ir vis tik žmonės tikėjo, veikė ir matė visos tos veiklos prasmę.

spektaklio visuomene       Mes gyvename reginių visuomenėje – itin kruopščiai sukonstruotame iliuzijų pasaulyje. Iliuzijų apie valdžią, teisingumą, kitus žmones, kasdienybę ir mus pačius. Tos iliuzijos sukuriamos ir atsispindi švietime, reklamoje, propagandoje, televizijoje, laikraščiuose, kalbose, rinkimuose, politikoje, religijoje, versle, teismo posėdžiuose. Mes patys jas atkuriame, kai tik jomis patikime ir imame jomis grįsti savo požiūrį į pasaulį. Mums visai nebūtina sutikti su visomis iliuzijų detalėmis – priešingai, mes verčiami ginčytis ir užimti vienokią ar kitokią poziciją įvairiais nesvarbiais klausimais. Tačiau bendras mūsų požiūris į pasaulį turi sutapti, mes privalome žvelgti į mus supančią realybę ne savo, o Valdžios akimis. Tai yra svarbiausia priežastis, kodėl spektaklio visuomenė iš viso egzistuoja.

susitaikymo ratas        Šiandieniniai valstybės biurokratai ir verslo vadybininkai konfliktus siūlo spręsti gremėzdiškais, autoritariniais ir silpnesnę pusę žeminančiais būdais. Ankstesni, tradiciniai konfliktų sprendimo būdai buvo sąmoningai išstumti siekiant plėsti elito valdymo galias. Anarchizmas, kaip antiautoritarinė teorija, visada ieškojo būdų, kaip išspręsti žmonių tarpusavio konfliktus nežeminant nei vienos pusės, pasiekiant taikų sambūvį tarpusavio sutarimo būdu. Siūlome susipažinti su sėkmingai veikusia ir dabar veikiančia konfliktų sprendimo technologija „Susitaikymo ratas“ („Peacemaking circle“), kurią galima laikyti viena iš anarchistinių alternatyvų.

kapitalizmas 2        Kapitalizmo apologetai ieško pranašų, galėjusių numatyti 2008 m. antroje pusėje prasidėjusią kapitalistinės sistemos griūtį. Vieną tokį pranašą jau surado – tai filosofas, biržos makleris,r Niujorko politechnikos universiteto garbės profesorius Nassimas N. Talebas, 2007 m. išleidęs knygą „Juodoji gulbė“ (The Black Swan: The Impact of the Highly Improbable). Joje autorius nagrinėjo finansinių rinkų nenuspėjamumą ir prognozavo, kad finansų biosferą godžiai ryjantys gigantiški, glaudžiai tarpusavyje susiję bankai vieną gražią dieną patirs krachą, todėl neišvengiama griūtis laukia mūsų visų. Sunkiai prognozuojamus reiškinius, kuriems priskiriamos ir finansinės katastrofos, jis pavadino „juodosiomis gulbėmis“. Didžiųjų finansinių krizių (arba „juodųjų gulbių“) neįmanoma numatyti iš anksto, bet jos būtinai ateis – tokia yra pagrindinė knygos idėja.

vaiku bausmes        Tęsinys. Skaityti pradžią

 

Jei vaikai nieko nebijos, kaip jie galės būti geri?

 

Bausmės baime šiame ar kitame pasaulyje besiremiantis paklusnumas nėra gėris, greičiau tai bailumas. Tikroji moralė (pagarba sau ir kitiems) atsiranda iš patirtimi paremto vidinio įsitikinimo. Ji negali būti primesta per baimę. Ji negali ir rastis iš vilties gauti atlygę, pvz., tikintis patekti į rojų, nes tai yra paprasčiausias papirkinėjimas. Kaip jau kalbėjome anksčiau, jei vaikui nuo pat pirmos gimimo dienos bus suteikiama kuo daugiau laisvės ir jis nebus verčiamas prisitaikyti prie tėvų lūkesčių, jis savaime išmoks esminių socialinio elgesio principų – švaros, mandagumo ir pan.

korejos anarchistai       Korėjos anarchizmas savo apogėjų buvo pasiekęs tolimais 1929 metais. Tuomet daugiau nei 2 milijonai Korėjos imigrantų būrėsi greta esančioje Mandžiūrijoje. Korėjos anarchokomunistų federacija (KAF) Šinmino provinciją paskelbė autonomija, kurią administravo kolektyvinė savivaldos organizacija - Korėjos Žmonių Asociacija. Asociacija naudojo decentralizuotas, federatyvines struktūras, sudarytas iš kaimų, rajonų ir regionų tarybų, kurios kartu sprendė žemės ūkio, švietimo, finansavimo ir kitus gyvybiškai svarbius klausimus. KAF skyriai Kinijoje, Korėjoje, Japonijoje ir kitose šalyse dėjo daug pastangų palaikydami Šinmino autonomiją. Šinmino gynybai buvo sukurta armija, kuriai vadovavo legendinis Korėjos anarchistas Kim Jwa-Jinas, dažnai vadinamas korėjiečių Machno.

whiteway kolonija        Baltojo kelio (Whiteway) kolonija įsikūrė 1898 metais Kotsvolde (Jungtinė Karalystė), kai tolstojininkai anarchistai nusipirko 162 000 kv.m žemės sklypą. Neigdami nuosavybės instituciją, jie simboliškai, pasmeigę ant šakių galų, sudegino nuosavybės dokumentus ir kreipėsi į teismą norėdami įrodyti, kad ši žemė nebepriklauso niekam. Pirmieji gyventojai atviruose laukuose pasistatė kelis medinius namus. Štai kaip ankstyvą kolonijos gyvenimą prisimena Carmen Maurice: „Jie buvo idealistai, todėl nevartojo pinigų, pragyveno iš žemdirbystės. Keldavosi saulei patekėjus, o guldavo jai nusileidus. Neturėjo degtukų, ugnį užkurdavo titnagu. Neturėjo duonos, todėl valgydavo nevirtus grūdus tiesiog iš saujos. Nebuvo druskos, cukraus, nieko panašaus...”

folk art       Jei mūsų gyvenimas ir pasaulis yra okupuota teritorija, o visuose visuomenės lygiuose klesti kova ir konkurencija (nes kai jie įsigali, kiti santykiai nyksta), tada viskas priklauso nuo to, ar mes sugebame surasti būdus, kaip atkurti savo kūrybiškumą, produktyvumą, ir taip suardyti bei pakeisti esamą padėtį. Revoliucija niekada nebus perkama už pinigus. Žinoma, kad mes nesiruošiame „užsidirbti” iš savo darbo ar kapitalo vadinamoje „laisvoje rinkoje“. Iš pradžių turime kurti trumpalaikes (nes niekas neturėtų būti ilgalaikis netvariame pasaulyje) situacijas ir aplinkybes, kuriomis pasinaudoję, trumpam užvaldytume mums nepriklausančius resursus.

crimethinc logo          Politika yra abejingumas

 

Ji visiškai atskirta nuo visų kitų veiklos sričių, tačiau laikoma tinkama visas jas valdyti. Politika prasideda ten, kur kasdienė patirtis, asmeniniai interesai, aistra, poezija ir draugystė, trumpai tariant, – viskas, kas žmogaus gyvenimą daro prasmingu, kas galėtų padėti žmonėms priimti geriausius sprendimus, – paprasčiausiai atmetama. Visa tai neturi reikšmės – nei padavėjo nuobodulys, nei biurokrato nemiga – niekas nesvarbu politinėje arenoje, tačiau čia priimti sprendimai atsiliepia visiems.

anarchistinis seilinukas        Tęsinys. Skaityti pradžią

 

Ar yra libertarinio vaikų ugdymo pavyzdžių?

    

Pagal W. Reichą, laisvo vaiko ugdymo problemos prasideda dar prieš gimimą. Būsimai mamai reikia išsivaduoti nuo chroniškų raumenų įtampų, ypač dubens srityje, kad būtų sukurtos optimalios sąlygos vaisiaus vystymuisi. W. Reichas pastebi, kad motinos kūnas yra aplinka, kurioje formuojasi vaikas nuo embriono susiformavimo iki gimimo momento, todėl dėl seksualinės priespaudos ir kitų emocinių problemų atsiradę dubens srities raumenų „šarvai” yra labai žalingi. Tokia motina greičiausiai turės bioenergetiškai „mirusią” ir spazmuojančią gimdą, o tai gali traumuoti kūdikį dar prieš jam gimstant (dėl sulėtėjusios kraujo ir kitų kūno skysčių cirkuliacijos, neefektingo metabolizmo) ir tokiu būdu sumenkinti kūdikio gyvybingumą.