marionetes        Jei paklausite kokio nors žmogaus, ar jis leidžia, kad juo manipuliuotų − išgirsite atsakymą „ne”. Žmogus tikriausiai taip atsakys pasipiktinęs ir mušdamasis į krūtinę, kad aiškiai parodytų, jog jis ar ji, priimdami kokius nors sprendimus, nepasiduoda jokiai įtakai. Paprastai psichologines manipuliacijas geriau mato žmogus iš šalies; jų beveik neįmanoma atsikratyti, nebent jos ima kelti akivaizdžią grėsmę. Veiksmingos manipuliacijos paslaptis – auką priversti manyti, kad iš tikrųjų tai yra jos pačios nuomonė. Politikai ir reklamos specialistai nuolat stengiasi pasinaudoti mumis savo tikslams. Pirmiesiems sunkiai sekasi mus apgauti – kur rasite tokį naivuolį, kad jais patikėtų.

castor&pollux        Castoras su Polluxu kvailina valdžią dėl masinių renginių draudimo ir įžvelgia Lietuvai katastrofišką tendenciją – oficialų neonacizmo apraiškų įteisinimą iš valdžios pusės. Demokratijos tėvynėje užgimę dvyniai konstatuoja lietuviškos demokratijos mirtį ir pranašauja, kad kovo 11-oji ateityje virs tik dar vienu neonacių simboliu.

 

Castor: Šių metų kovo pradžioje Lietuvoje buvo susiklosčiusi įdomi ir iškalbinga situacija. Pusantro mėnesio draudusi visus mitingus, valdžia netikėtai išdavė leidimą jau dešimtmetį centrine Vilniaus gatve nelegaliai marširavusiems neonaciams, kitaip tariant, valdžia savotiškai įteisino kovo 11-osios skustagalvių maršą ir sankcionavo jų rasistines bei nacionalistines skanduotes. Suprantu – laisvė, demokratija ir kiti gražūs dalykai... Bet kodėl ta lietuviškos valdžios dalinama laisvė yra atseikėjama ypatingai mažomis dozėmis ir skiriama ne visiems, o kažkokioms neaiškioms fašistuojančioms grupėms?

dovanu ekonomika        Ericas S. Raymondas straipsnyje „Programišių aplinka kaip dovanų kultūra“ („The Hacker Milieu as Gift Culture“) išskiria tris žmonių sambūvio ir kartu ekonomikos sistemas – komandinę, mainų ir dovanų. Komandinė žmonių sambūvio (ekonomikos) sistema pati paprasčiausia – ji pagrįsta griežta hierarchija ir materialinių gėrybių paskirstymu pagal toje hierarchijoje užimamą vietą. Komandinės ekonomikos pavyzdys – įmonėms moka mokesčius valstybei lygiai taip pat, kaip seniau valstiečiai mokėjo duoklę karaliui. Mainų ekonomika – per pastarąjį tūkstantmetį labiausiai įsigalėjusi žmonių sambūvio sistema. Ji paremta lygiaverčiu materialinių vertybių keitimusi, t.y. natūriniais arba prekiniais-piniginiais mainais. Mainų ekonomiką išreiškia pagrindinis jos elementas – pinigai. Tačiau ilgą laiką žmonija labai sėkmingai tvarkėsi ir be pinigų. Tada vyravo kitos dvi sistemos – komandinė ir dovanų.

dievas yra kapitalistas        Žmonės religijas išgalvojo tik tam, kad galėtų eksploatuoti kitus. Atėjo laikas padėti jas į istorijos skrynią. Religija ir laisvė yra nesuderinamos.

 

        Nejaučiu jokio nepatogumo, prisipažindamas, kad esu ateistas, materialistas ir antiklerikalas. Ateistas esu ne dėl nusivylimo, bet dėl įsitikinimų. Niekada nieko nesitikėjau iš mito, niekada netikėjau stebuklais, net tokiais linksmais ir juokingais kaip tas, kurį, sako, padarė Jėzus iš Galilėjos visų džiaugsmui vestuvėse vandenį pavertęs vynu, nors Šventoji Dvasia apie tai nieko ir nežinojusi. O kad jis ir jo mokiniai būtų užsiėmę tik šituo: vertę vandenį vynu, kulkas – bučiniais, ambicijas – solidarumu bent jau pasakose, kalbose ar pamoksluose. Netikiu Dievu ir manau, kad žmonėms apskritai nereikalingas Dievas, išskyrus išsigandusiuosius, palūžusiuosius, kurie nieko nesitiki iš šio gyvenimo ir tuos, kurie kenčia nelaimę po nelaimės ir viskuo nusivylę atsiduoda į dangaus rankas, tikėdamiesi paguodos ar geresnio gyvenimo po mirties. Aš juos gerbiu, suprantu ir myliu. Niekas negimsta aklas savo noru.

karl marx        Ką pasakytumėte, jei Jums pragyvenus pusę gyvenimo kas nors pasakytų, kad viskas, ką iki šiol darėte, kam dirbote, kuo tikėjote, kaip mąstėte – klaidinga. Ar patikėtumėte, kad tas kelias, kuriuo ėjote pusę savo gyvenimo, buvo ne tas ir visą laiką Jums to nežinant vedė į nesėkmę. Prieš beveik pusantro šimto metų vienas garsiausių visų laikų politinės ekonomikos filosofų (mano manymu, ekonomikos genijus) parašė knygą „Kapitalas“. Po Sovietų Sąjungos iškreipto požiūrio į socializmą ir jo panaudojimo kurti prievartos mašiną, daugeliui žmonių Marxas asocijuojasi su apsimetėliu jo pasekėju Stalinu, nors jis tebuvo prisiplakėlis, socialistines idėjas panaudojęs saviems tikslams, siekdamas įtvirtinti savo valdžią. Kaip ten bebūtų, 1867 m. Marxas parašė milžinišką 4 tomų veikalą „Kapitalas“, kurį galima interpretuoti taip: „Kapitalizmas lėtai pūva ir jo žlugimas neišvengiamas“.

praktical anarchy        Skyrius „Kaip į savo gyvenimą įsileisti šiek tiek anarchijos“ buvo dedamas į kiekvieną zino „Practical Anarchy“ („Praktinė anarchija“) numerį. Žurnalas buvo leidžiamas 1991-2006 m., vėliau jį pakeitė „Infoshop News“. „Praktinės anarchijos“ tikslas – pasiūlyti keletą idėjų apie tai, kaip į kasdienį savo ir bendruomenės gyvenimą įlieti daugiau anarchijos.

 

1. Galvok savo galva;

2. Išjunk teliką;

3. Parašyk laišką kaliniui;

4. Savo maistą užsiaugink pats;

5. Pakviesk kaimynus vakarienei;

6. Mažiau vartok;

tiesioginis veiksmas        Lietuvoje vis dar netrūksta žmonių, liguistai pervertinančių balsavimą, nors kiekvienais metais vis mažiau balsavimo teisę turinčių piliečių susiburia prie balsavimo urnų. Ir taip yra tikrai ne dėl to, kad visi kiti sėdi laikino sulaikymo izoliatoriuose. Bet kalbai pasisukus apie politiką, apie tai, kaip viskas turėtų būti, beveik visi ima šnekėti apie balsavimą ir poveikį kitų balsavimui, kaip apie vienintelį tinkamą būdą paveikti politiką. Ar tikrai taip? Ar tikrai vienintelis būdas ko nors pasiekti yra tas bejėgis savo balso atidavimas? Ar anoniminis varnelės uždėjimas kas keturi metai tikrai garantuoja visavertį įsitraukimą į politinį procesą? Ir pagaliau, ar yra koks nors kitas būdas?

du keliai        Perskaičiau gerbiamo Michailo Magido parašytą tekstą „Kaip surengri streiką“, kuris paliko dvejopą įspūdį: iš vienos pusės, tai reikalingas ir pamokomas tekstas, o iš kitos – jame labai daug nepriimtinų ir net, manyčiau, pavojingai žalingų teiginių. Beje, tokių ir panašių tekstų esu skaitęs ir netgi rašęs ne vieną, todėl pamėginsiu kritiškai pataršyti kolegą. Gal kam bus idomus ir kiek kitoks požiūris. Surenkime neakivaizdžią diskusiją. (Kursyvu pateikti teiginiai iš minėto M. Magido straipsnio, paprastu šriftu – virtualaus pašnekovo Pono Nieko komentarai – red.)

alt       2009 m. kovo 13 d. (penktadienį) 16 val. LR Seimo Europos informacijos biure DEMOS kritinės minties institutas kartu su leidykla „Kitos knygos“ pristato pirmąją originalią kairiosios minties knygą posąjūdinėje Lietuvoje.

 

       Knygoje klausiama: ar įmanoma demokratija be stiprių profsąjungų? Kaip galima apginti paprastų dirbančių žmonių teises? Ar iš tikrųjų beveik dvidešimt metų vykdytos neoliberalios reformos Lietuvos visuomenei atnešė laisvę, demokratiją ir gerovę?

streikuok        Jeigu Jums nusibodo mažytė alga, chamas viršininkas, nuolatiniai žeminimai darbe ir grasinimai Jus atleisti, jeigu norite pradėti veikti – pabandykite suburti ryžtingų žmonių grupę. Pasikalbėkite su savo bičiuliais, su tais žmonėmis, kuriais pasitikite, apsvarstykite savo galimybes. Atminkite, kad oficialiai užregistruota profsąjunga Jums nepadės. Jei to dar nežinote, priminsiu: daugelis profsąjungų vadovų glaudžiai susiję su įmonių vadovybe ir nenori su ja pyktis. Kiti tik užjaus darbuotojus, bet jums niekuo nepadės, nes užima viešas pareigas. Todėl rengiant streiką jie yra nereikalingi. Pavyzdžiui, 1998 m. Jasnogorsko mašinų gamykloje (ЯМЗ) vykusį didžiulį streiką suorganizavo ne profsąjungų komitetas, o 10-20 gerai vienas kitą pažįstančių ir vienas kitu pasitikinčių darbininkų. Tada ištisą pusmetį streikavo 1000 žmonių.

komunistai

        „Tai – paprasta, bet sunkiai, labai sunkiai įgyvendinama“ (B. Brechtas)

 

Garsiausi pasaulio kairieji intelektualai kovo 13-15 dienomis rinksis į Londone vykstančią konferenciją „Apie komunizmo idėją“. Pateikiame konferencijos aprašymą.

 

Paskutinis XX amžiaus dešimtmetis – tai trigubo kairiųjų sunaikinimo dešimtmetis. Pirmajame pasaulyje žlugo socialdemokratinė gerovės valstybė, Antrajame industrializuotame pasaulyje išnyko Sovietų Sąjunga, o Trečiajame pasaulyje nuslūgo emancipacijos judėjimai. Baigėsi ištisa epocha, prasidėjusi nuo Spalio revoliucijos ir paženklinta partiniu – valstybiniu organizavimusi. Ar tai reiškia, kad baigėsi radikalios emancipacijos politikos laikas?

castor pollux        Castoras su Polluxu įžvelgia, kad mūsų šalyje ir visame pasaulyje įsibėgėja ne tik ekonominė, bet ir socalinė bei politinė krizė, kurią galima pavadinti atstovaujamosios demokratijos krachu. Mitologiniai dvyniai prognozuoja, kad šiuo metu Lietuvoje klestintis autoritarizmas natūraliai pereis į diktatūrą, jeigu šalies gyventojai patys nesiorganizuos ir kolektyvinėmis pastangomis napašalins visuotinės krizės priežasčių.

 

Castor: Praeitą savaitę mūsų valstybėje įvyko didžiosios žiniasklaidos beveik nepastebėtas skandalas – Vilniaus valdžia, diriguojama iš Seimo, uždraudė iš eilės dvi protesto akcijas, turėjusias įvykti praeitą ketvirtadienį, vasario 19 d. Vieną iš jų rengė prieš kanibalinę aukštojo mokslo reformą kovojantys studentai, kitą – jų draugai, norintys džiaugsmingai ir nuolankiai „padėkoti“ tautos vadams už sistemingą studentų laisvės ir galimybių mažinimą. Kodėl policine valstybe virstanti Lietuva bijo studentų neramumų?