Kategorija: teorija

       Hansas Magnusas Enzensbergeris (g. 1929 m.) – kairiųjų pažiūrų vokiečių poetas ir publicistas, B. Brechto pasekėjas, kūrybinio sąjūdžio „Grupė 47“ narys, daugelio literatūrinių premijų laureatas. 1957 m. išleido pirmąjį eilėraščių rinkinį „Vilkų gynyba“ ir iš karto atkreipė visų dėmesį savo negailestinga „vartotojų ir kolektyvinių nusikaltėlių visuomenės“ kritika. Daugelio politologinių ir kultūrologinių esė autorius: „Smulkmenos“ (1962), „Politika ir nusikaltimas“ (1964). 1970 m. parašė pjesę „Tardymas Havanoje“, kuri buvo sumontuota iš suimtųjų apklausos dokumentų po nepavykusios 1961 m. intervencijos į Kubą. Šiuo metu H. M. Enzensbergeris jau atsisakė politinio ir kultūrinio maišto idėjų, rašo esė į leidinius „Spiegel“ ir „Frankfurter Allgemeine“ ir yra geriausiai apmokamas Vokietijos eseistas.

Kategorija: teorija

       1940 m. lapkričio 17 d. pulkininkas Kazys Škirpa Trečiojo Reicho sostinėje Berlyne paskelbė apie Lietuvos aktyvistų fronto (LAF) įkūrimą  Ši organizacija užmezgė ryšius su Vokietijos kariuomenės struktūromis – Vyriausiuoju sausumos kariuomenės štabu bei karine žvalgyba – ir ėmėsi kurti planus nuversti sovietų valdžią Lietuvoje, rengti sukilimą ir taip padėti Vokietijai okupuoti Lietuvą. 1940 m. gruodį buvo suformuotas LAF Kauno štabas, o 1941 m. pradžioje – Vilniaus štabas.

Kategorija: teorija

        XX amžiuje, ypač pirmojoje jo pusėje, daugelis manė, kad kultūra ir menas – tai mažne vienintelės sritys, kuriose neveikia brolžudiški kapitalistiniai ekonominio dominavimo bei konkurencijos dėsniai, kad kultūra ir menas gyvuoja patys sau, savo pačių susikurtoje laisvoje erdvėje, kažkur „greta“ ar „anapus“ kapitalizmo. Kad yra visiškai ne taip, bene pirmasis moksliškai įrodė garsus prancūzų sociologas Pierre’as Bourdieu (1930–2002), padaręs didžiulę įtaką XX a. antrosios pusės socialinei filosofijai, sociologijos teorijai ir praktikai. Pagrindinė jo darbų mintis remiasi marksizmo idėjomis ir yra gana paprasta: menas ir kultūra yra ne tik organiškos kapitalizmo dalys, bet ir tiesiogiai prisideda prie kapitalistinių santykių įtvirtinimo visuomenėje. Jis sukūrė kultūrinio kapitalizmo teoriją, kuri remiasi prielaida, kad kultūra, kaip ir ekonomika, yra kovos laukas, kuriame suinteresuoti veikėjai konkuruoja, kad sukauptų „kultūrinį kapitalą“ ir galėtų dominuoti ne tik kultūros bei meno rinkoje, bet ir visame kultūriniame gyvenime.

Kategorija: teorija

      Moderniojo antisemitizmo formavimasis XIX amžiuje

      Iš natūralinio ūkio, atstovaujamo lietuvio žemdirbio ir prekybinės finansinės veiklos, atstovaujamo žydo (o finansinai-prekybiniai sandėriai valstiečiui atrodė nešvarūs) priešpriešos kilo nepagarba žydams ir nelaikymas jų vertingais žmonėmis. XIX amžiuje Europoje stiprėjo gamtos ir žemės kultas, skiriantis žemdirbius ir nežemdirbius. Vokiečių žurnalistas Otto Glagau viename Vienos laikraštyje rašė, jog „visi žydai ir žydiškos kilmės asmenys yra užsigimę žemdirbystės priešininkai“.

Kategorija: teorija

       Noamą Chomsky – amerikiečių lingvistą, filosofą, politikos veikėją, Amerikoje laikomą disidentu Nr.1, – kalbina garsus savaitraščio „Polityka“ publicistas Jacekas Żakowskis.

       Kas atsitiko Amerikai?

       Amerika sprogsta. Kaip ir visas pasaulis.

       Kodėl? Jūs turite žinoti atsakymą.

       Aišku, kad žinau.

Kategorija: teorija

      CrimethInc. – tai decentralizuotas anarchistų kolektyvas, susidedantis iš daugelio viena nuo kitos nepriklausomų grupelių, susikūręs praeito amžiaus dešimtojo dešimtmečio viduryje. Vieni kolektyvo skyriai užsiima leidyba, kiti steigia įrašų kompanijas, treti rengia tarptautinius sąskrydžius ir punk koncertus, kai kurios grupės organizuoja tiesioginio veiksmo akcijas ir įžiebia riaušes. CrimethInc. visų pirma siūlo naują mąstyseną ir gyvenimo būdą, o ne patį organizavimąsi.

Kategorija: teorija

alt       Beveik du tūkstantmečius Europos gyvenime viešpatavo katalikų bažnyčia. Viešpatauti ji sugebėjo dėl to, kad krikščionybė suteikė jai gyvenimo prasmės monopolį: visa tai, kas šventa ir reikšminga, negalėjo būti atrasta šiame pasaulyje – tik kitame, pomirtiniame. Žmogus – nedoras, bedvasis, įkalintas bevertės žemės spąstuose, o visa tai, kas gražu, visiems laikams nuo jo paslėpta danguje ir jam nepasiekiama. Tik bažnyčia galėjo veikti kaip tarpininkė tarp šio ir to kito pasaulio, ir tik jos dėka žmonės galėjo pasiekti gyvenimo prasmę.

Kategorija: teorija

        Tomas Venclova (g. 1937) – poetas, vertėjas, eseistas, publicistas, 2000 m. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas. Vilniaus universitete baigė lituanistikos studijas, dirbo istorijos institute, dėstė VU. 1975 m. pavasarį T. Venclova  parašė atvirą laišką SSRS komunistų partijos centro komitetui, kuriame pareiškė: „Komunistinė ideologija man tolima ir, mano manymu, didele dalimi klaidinga. Jos absoliutus viešpatavimas atnešė mūsų šaliai daug nelaimių. Informaciniai barjerai, represijos, taikomos kitaip manantiems, stumia visuomenę į stagnaciją, o šalį į atsilikimą. Tai pražūtinga ne tik kultūrai.“ Nuo 1976 m. T. Venclova tapo Lietuvos Helsinkio grupės nariu, o 1977 m. emigravo į JAV. Nuo 1980 m. profesoriauja Yale’io universitete New Havene, dėsto slavų literatūrą.

        Tomas Venclova nuo seno garsėjo savo antisovietiniais pasisakymais. Tačiau pastaruoju metu, turbūt matydamas, kokią aklą rusofobiją jo tėvynėje sukėlė antikomunistinė propaganda, sušvelnino toną ir ėmė griežtai skirti antikomunizmą nuo rusofobijos.

Kategorija: teorija

         Dauginimasis buržuaziniam vyrui ir moteriai yra didelė problema. Vaikų jie gali turėti tik ypatingomis sąlygomis, elgtis kitaip būtų „neatsakinga“ ir „neišmintinga“, tai būtų „blogas sprendimas ateičiai“. Jie turi būti pasiruošę atiduoti paskutines jaunatviškos, savanaudiškos laisvės liekanas tam, kad turėtų vaikų, nes mobilumas, kurio reikalauja iš jų korporacijos, ir brutalios konkurencijos spaudimas sunaikino bendruomeninį tinklą, kuris anksčiau dalindavosi darbu auginant vaiką. Dabar kiekviena šeima yra mažytis karinis fortas, uždaras ir užsklęstas nuo išorinio pasaulio tiek širdyse, tiek paranojiškame priemiesčių išplanavime. Kiekviena šeima – izoliuota emocinė ekonomika, kur pagrindinis žodis yra „trūkumas“. Tėvas ir motina turi atsisakyti savęs pačių ir prisiimti apibrėžtus maitintojo bei šeimininkės vaidmenis, nes buržuaziniame pasaulyje nėra kito būdo užauginti vaiką.

Kategorija: teorija

        „Juk tik gobšus žmogus gali būti geras verslininkas“, – tokią frazę nugirdau žiūrėdamas išmintingą anglų filmą apie pasakas ir apie turtuolių kilmę. Jame labai įdomiai buvo sugretintas mitinis pasaulis ir moderni visuomenė. Pasaka apie milžinus ir apsukruolį britą vertinta pagal šių dienų etinius kriterijus, beveik pokolonializmo dvasia. Pasirodo, ta pasaka yra visiškai amorali, ją pateisina ir jos vaisiais naudojasi tik vienas toks gobšuolis, prisidengdamas verslininko vardu. Esu verslininkas, sako jis, tai tiesiog privalau būti gobšus. O kaipgi kitaip? Iš kvailų milžinų viską reikia pavogti, o juos pačius – užmušti. Kam jiems gyventi ir ką nors turėti, jeigu jie neturi proto? O tokio elgesio moko pats pasakos herojus.

Kategorija: teorija

        Nesvarbu, už ką balsuosi, valdžia vis tiek laimės... Ir verta tikėtis, kad nereikia aiškinti, dėl ko. Kai kuriuos vis dar stebina prastai atrodantis balsuojančiųjų procentas, tačiau kam stebėtis dalykais, kurie organiškai išauga iš tokį laiko tarpą brandintų sėklų. Taip, tai aliuzija į šią demokratinę nesėkmę, nusivylimo nuotaikas ir neįsivaizduojamą pasyvumą savo pačių tiesos triuškinime. Bet neleisk niekam aiškinti, kad niekada nieko nevyksta...

        Nors pilietiškumo retorika Lietuvoje prasidėjo gana seniai, ji išsiplėtė vos keliais žingsniais į Vakarus. Pilietiškumas – tai lyg indentifikacijos erdvė prieš rinkimus, nes daug kas lengvai sutiktų atsisakyti tokios ekonomiškai nenaudingos idėjos, tačiau tam, kad savivalė vyktų demokratiškai, vyrai ir moterys įtikinami, kad jie vis dar yra visuomenės dalis, kad jie gali visą savo energiją ir viltį sudėti į balsavimo biuletenį, o viskam pasibaigus ir valdžiai vėl laimėjus, apkaltinti savo tėvus ar senelius tuo, kad išrinko dar vieną populistų frontą.

Kategorija: teorija

        Publikacija skiriama Gruzijos, Jungtinių Valstijų ir Rusijos sportininkams, kovojantiems tarpusavyje Pekino Olimpinėse žaidynėse

        Pasibaigus trumpai „Dinamo“ futbolo komandos viešnagei, viešai galima išsakyti tai, ką daugelis mąstančių žmonių kalbėjo dar jiems prieš atvykstant: sportas, jeigu šis vizitas turėjo kokios nors įtakos anglų-sovietų santykiams, yra neišsenkantis piktos valios šaltinis ir galėjo juos tik pabloginti.