Vilniaus anarchistų grupės, veikusios 2005-2015 metais, svetainės archyvas, kuriame rasite daug informacijos anarchizmo teorijos ir praktikos klausimais

     Kapitalas siekė ir sieks savo interesų, pamindamas darbo interesus. Vienintelis demokratinis būdas tam priešintis yra profsąjunginis darbo judėjimas, bet Lietuvos profsąjungos tėra sovietmečio palikimas. Taip Alfa.lt Gegužės 1-osios išvakarėse teigė politikos filosofas, vienas lietuviškosios „Naujosios kairės“ sumanytojų prof. Andrius Bielskis.

     Anot jo, darbas nėra savaime vertybė: nesaikingai dirbdami griauname savo šeimas, prarandame draugus, gadiname sveikatą ir tampame nelaimingi. O kaltas kapitalizmas.

       Pasiduoti fašizmo ir rasizmo apžavams nesunku, kaip rodo 20-ojo amžiaus istorija. Net nekalbu apie prieškarį, kai kone kiekviena Europos šalis turėjo savo fašistinio sukirpimo sąjungą, partiją ar falangą. Profašistinių ir rasistinių sentimentų istorija tęsėsi daug vėliau, su fašizmu flirtavo ir tokie „netikėti“ personažai, kaip Ericas Claptonas ir Davidas Bowie. Ta istorija tęsiasi ir šiandien.

       Apskritai, fašizmas yra viena iš kelių pamatinių idėjų, kurios skirtingais pavidalais ir pavadinimais periodiškai atgimsta visos žmonijos istorijos eigoje, amžinai sugrįžta, kai tik situacija visuomenėje yra palanki. Praėjusiame amžiuje atsirado tik pats terminas; fašistinė mąstysena atsirado daug anksčiau, galbūt net anksčiau, nei senovės Romos legionai.

     Nors Lietuvos visuomenė tam nėra palanki, Seimas vis toliau „stumia“ Lenkų rinkimų akcijos nario Valdemaro Tomaševskio rengtą Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektą, kuriuo bus draudžiama moteriai nutraukti nėštumą. Alfa.lt kalbinta Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė vadina šio įstatymo svarstymą iškrypėlišku ir tikisi, kad Lietuvos parlamentarams užteks sveiko proto nepasodinti moters į naujos, valstybės įteisinamos vergovės narvą.

     Kodėl Seimas ketina uždrausti abortus? Kokie šio sprendimo šalininkų argumentai? Ar jau toli pavyko „prastumti“ įstatymo projektą Seime?

      Balandžio 10-ąją vykusius rinkimus į Nepalo Konstitucinį susirinkimą aiškia persvara laimėjo maoistų partija, kuri turės dvigubai daugiau vietų nei jų pagrindiniai varžovai - dešinioji Kongreso partija. Kairieji laimėjo 217-ias vietas iš 601, tuo tarpu šioje Himalajų valstybėje tradiciškai dominavusi Kongreso partija gavo tik 107 vietas. Pirmasis į valdžią atėjusių maoistų darbas bus panaikinti 240 metų valdžiusią monarchiją.
      Vakar, balandžio 28 d., užblokuotas radikalių Rusijos nacionalistų tinklapis, kuriame prieš kelis mėnesius imta viešinti „tautos priešų” sąrašą su konkrečiomis pavardėmis, adresais, telefonais, paso duomenimis, mokesčių mokėtojo identifikacijos numeriais, gyvenamosios vietos aprašymais ir komentarais, kada ir kaip geriausia susidoroti su būsimomis aukomis. Pvz., prie vieno iš Aukščiausiojo teismo teisėjų pavardės pridėta jo namo nuotrauka ir pateiktas prierašas: „Kiemas aptvertas tvora, labai sunku patekti, geriausia tai daryti naktį, nuo vaikų žaidimo aikštelės pusės”.
      Šiandien, balandžio 23 d., Seimo Žmogaus teisių komitetas pritarė Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio pataisai, kuri numato, kad rasistines ar panašaus pobūdžio nusikaltimo paskatas būtų galima oficialiai pripažinti sunkinančia aplinkybe. Siūlomomis pataisomis norima sugriežtinti atsakomybę už „neapykantos nusikalstamas veikas“ – kai asmuo užpuolamas dėl priklausymo kokiai nors grupei: dėl rasės, kilmės, seksualinės orientacijos, socialinės padėties, lyties, tikėjimo, įsitikinimų ar kitų pažiūrų.

    Antiklerikalizmas - tai požiūris, kuris priešinasi religinių organizacijų kišimuisi į nereliginį visuomenės gyvenimą. Tai klerikalizmo priešingybė, kada religinės struktūros yra oficialiai arba neoficialiai susijusios su valdžia ir vadina lemiamą vaidmenį priimant valstybinius sprendimus. Antiklerikalizmas pasisako už bažnyčios ir valstybės atskyrimą. Sekuliari valstybė - nereliginė, bet ne antireliginė - garantuoja įvairių mąstymo sistemų laisvę, kol jos nesikėsina į kitų suverenitetą. Saugo, kad nebūtų primesta viena religinė moralė, kuri, kaip rodo istorija (Europos viduramžiai, islamo šalys), veda atsilikimo ir persekiojimų link. Antiklerikalizmas nukreiptas prieš religinę valstybę, lygiai kaip klerikalizmas pasisako už religinę. Antiklerikalizmas priešinasi ideologiniam totalitarizmui, todėl tampa demokratiškas.

     Nors Antrasis pasaulinis karas seniai baigėsi ir tolerancija kitokiems nebėra naujiena, kai kurie žmonės iki šiol nekenčia tam tikrų žmonijos grupių – kitokių rase, tautybe, kalba, tikėjimu, seksualine orientacija ir kt. Kaip bebūtų liūdna, tenka pripažinti, kad Lietuvos neaplenkė viena baisiausių antitolerancijos bangų – neonacizmas.

     Neonacių (arba neofašistų, skustagalvių, skinheadų) judėjimas atsirado Jungtinėje Karalystėje apie 1960-uosius. Neonaciai ypač nekenčia žydų, indėnų ir juodaodžių, juos niekina savo dainose (neonacių grupių, grojančių primityvų roką arba metalą, yra itin daug; savo stilių jos vadina hate music arba „neapykantos muzika“), tinklapiuose ir – kas baisiausia – naudodami prieš kitokius fizinį smurtą.

     Neaiškinsiu, kaip man papuolė „Liberalų žinios”, tarkim, radau jas pašto dėžutėje...

     Taigi vartau „gliancinį“ liberališkų žinių laikraštuką (mėnraštį). Tituliniame – interviu su A. Zuoku. A. Zuokas nuotraukoje veik supanašėjęs su R. Paksu: standžiai sučiauptos lūpos, ryžtingas žvilgsnis, o antraštėje – šūkis: „Politinės kovos laimimos rinkimuose, o ne teismuose“, tekste – verksmingas apgailestavimas dėl korupcijos ir oligarchijos įsigalėjimo...

     Toliau eina tekstai apie liberalų kovą už valstybės ir visuomenės interesus, memorandumai ir šūkiai, šūkiai, šūkiai...

       Balandžio 22 d. Alytuje vyks Lietuvos vadovaujamos Goro provincijos atkūrimo grupės Afganistane septintosios pamainos (PAG-7) karių, išvyksiančių į tarptautinę misiją, išlydėtuvės. Ceremonijos pradžia – 10 val. šv. Kazimiero bažnyčioje Alytuje. Oficiali rikiuotė Alytaus miesto Rotušės aikštėje – 11.30 val. Ceremonijoje dalyvaus karšto apsaugos ministras Juozas Olekas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdas Tutkus, laikinai einantis Lauko pajėgų vado pareigas brigados generolas Jonas Vytautas Žukas, kariuomenės padalinių vadai, Alytaus apskrities, rajono ir miesto atstovai, karių artimieji.
      Šiandien, balandžio 25 d., Vyriausybėje vykusiame pasitarime pritarta Generalinės prokuratūros siūlymui papildyti Baudžiamąjį kodeksą straipsniais, numatančiais baudžiamąją atsakomybę už tautinės, rasinės ir religinės diskriminacijos propagavimą. Tokių papildymų tikslas būtų kriminalizuoti veikas, už kurias šiuo metu baudžiama pagal Administracinį teisės pažeidimų kodeksą, t.y. tik administracine tvarka.

      Generalinė prokuratūra siūlo į Baudžiamąjį kodeksą perkelti straipsnius, pagal kuriuos būtų baudžiama už nacionalinę, rasinę ar religinę nesantaiką propaguojančių spaudinių, vaizdo, garso ar kitokios produkcijos gaminimą, laikymą turint tikslą platinti, platinimą arba viešą demonstravimą.

    Adomo Mickevičiaus bibliotekos, esančios Trakų gatvėje, fasadą nuo balandžio 21 d. puošia plakatas „SKURDO ZONA”. Šiuo įspėjamu užrašu pasitinkami skaitytojai bei lankytojai, atvykę į tradicinę „Bibliotekų savaitę”, kuri minima visose šalies bibliotekose. Tokiu būdu Lietuvos bibliotekininkai protestuoja prieš apgailėtiną socialinę padėtį - aukščiausios kategorijos bibliotekoje (finansuojamoje tiesiogiai Kultūros ministerijos) vidutinis darbuotojo atlyginimas neviršija 1000 Lt „popieriuje”.