Nors Lietuvos visuomenė tam nėra palanki, Seimas vis toliau „stumia“ Lenkų rinkimų akcijos nario Valdemaro Tomaševskio rengtą Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektą, kuriuo bus draudžiama moteriai nutraukti nėštumą. Alfa.lt kalbinta Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė vadina šio įstatymo svarstymą iškrypėlišku ir tikisi, kad Lietuvos parlamentarams užteks sveiko proto nepasodinti moters į naujos, valstybės įteisinamos vergovės narvą.
Kodėl Seimas ketina uždrausti abortus? Kokie šio sprendimo šalininkų argumentai? Ar jau toli pavyko „prastumti“ įstatymo projektą Seime?
Tomaševskio projektas atsirado Seime per praėjusią kadenciją. Pernai prieš Kalėdas įstatymo projektas buvo pateiktas svarstymui. Salėje tuo metu buvo apie 30 žmonių. Dauguma jų balsavo už tai, kad projektui po pateikimo būtų pritarta.
Kodėl šis projektas pradėtas vėl „stumti“ Lietuvoje? Už šios iniciatyvos – Romos Katalikų Bažnyčia. Tomaševskio projektas iš esmės kopijuoja lenkiškąjį variantą. Panašius įstatymus aptinkame Lotynų Amerikoje, Filipinuose. Tai tie kraštai, kuriuse Katalikų Bažnyčia yra visagalė.
Teigdami, kad reikia išsaugoti gyvybę, abortų draudėjai visai pamiršta sąmoningos moters gyvenimą ir gyvybę. Abortų draudimo priešininkės nesako, kad abortas yra gėris. Abortas – tai kraštutinė priemonė, bet kartu – galimybė moteriai įveikti sudėtingą psichinę ir fizinę situaciją, kurioje ji atsiduria. Negalime drausti šios galimybės. Juolab kad lytinės reprodukcinės teisės nuo 1968 m. pripažintos kaip žmogaus teisės.
Savo ruožtu Lietuvos parlamentarai, ypač tokie fanatikai, kaip Petras Gražulis, Tomaševskis ir Vilija Aleknaitė-Abramikienė numoja ranka į pagrindines žmogaus teises. Manau, tai dramatiška, nes juk esame Europos Sąjungos (ES) valstybė.
Seimo Žmogaus teisių komitete keturi parlamentarai pritarė abortų uždraudimui, du buvo prieš. Komitete pasakyta, kad tarptautinė teisė ir žmogaus teisės – nesvarbu: Lietuva, mat, esanti tradicinė šalis ir mes turime vadovautis savo vertybėmis.
Europos moterys lobistės yra išplatinusios pareiškimą, kuriame teigiama, jog daugiakultūrinėje ES negalima diskriminuoti žmogaus ir moters remiantis etninėmis tradicijomis. Nes kartais aiškinama: „Mūsų tauta taip gyvena, prašome nesikišti“. Šito neturėtų būti. Ratifikavę Lisabonos sutartį, turėsime pripažinti ES įstatymų viršenybę.
Žmogaus teisės yra šiuolaikinio pasaulio pamatas. Negalime šitaip žeminti ir niekinti moterų. Jei moterys bus įstatymais verčiamos gimdyti, jei jos negalės planuoti savo šeimos, pačios spręsti, kada ir kiek susilaukti vaikų, tai jos vėl bus grąžintos į vergiją. Taip neturi būti – moteris juk ir kūnu, ir protu yra savarankiška, nepriklausoma būtybė.
O kaip vaiko teisė į gyvybę?
Abortų draudimo šalininkai kalba apie vaiko gyvybę nuo užsimezgimo. Tarptautiniai įstatymai savo ruožtu pabrėžia, kad moters kūno vientisumas turi būti ginamas. Tik tada, kai vaikas gimsta, jis yra teisės subjektas. Saugokime gyvybę tuomet, kai moteris nori susilaukti kūdikio, kai moteris ir vyras nusprendžia turėti vaikų, o ne tada, kai išprievartauta 15 metų mergaitė sugriauna savo gyvenimą.
Bet baisiausia tai, kad, priėmus minėtą įstatymą, pasipils nelegalių abortų srautas. Pasaulyje kasmet nuo nesaugaus aborto miršta 70 tūkst. moterų, o 70 milijonų kasmet patiria nepageidaujamą nėštumą.
Štai čia yra problema – kai moteris nei psichologiškai, nei fiziškai, nei socialiai, nei intelektualiai tam nėra pasirengusi. Versti ją gimdyti – vadinasi, griauti jos ateitį. Trečiojo pasaulio šalyse daug vaikų turinčios moterys yra pasmerktos skurdui, neraštingumui; jų gyvenimas iš esmės sužlugdytas.
Abortų draudimo šalininkams atrodo, kad vaiko gyvybė prasideda kone nuo lytinio akto.
Esama įvairių požiūrių. Antai 1973 m. JAV Katalikų Bažnyčia suskilo – kaip atskira atšaka atsirado katalikai, pasisakantys už laisvą pasirinkimą. Jų požiūriu, moteris pati turi spręsti ir planuoti savo gyvenimą.
Romos katalikai nėra monolitas. Tik dogmatikai sako, kad negalima naudotis prezervatyvais, draudžiama kontracepcija. Taip galvojantys anaiptol nespinduliuoja artimo meile: jie veikia linki bloga žmonėms. Nes prezervatyvų draudimas atveria kelią greičiau plisti ligoms, tokioms kaip AIDS.
Kodėl negalima vartoti modernios kontracepcijos? Juk ji padeda planuoti šeimą. O Bažnyčia yra griežtai prieš, nes tai irgi nutraukia gyvybę.
Tos, kurios pasisako prieš abortus draudžiančio įstatymo projektą, žinoma, nori, kad gyvybė ateitų į pasaulį. Bet taip pat nori, kad tai gyvybei būtų sudarytos elementarios sąlygos ugdytis, augti ir turėti padorią socialinę aplinką.
Valstybė turi sukurti tokias sąlygas moterims ir merginoms, kad jos norėtų gimdyti. Kad jos žinotų, jog, pagimdžiusios vaikelį, gaus geras pašalpas, galės jį prižiūrėti, nedirbti arba – grįžti į darba tada, kai norės.
Lietuvoje to rūpesčio jau esama – galima dvejus metus auginti vaiką. Bet jei dvejus metus augini vaiką, „iškrenti“ iš darbo rinkos, prarandi savo profesionalumą. Tai – daugialypė problema.
Kokios tolesnės įstatymo projekto perspektyvos Seime?
Jam pritarė antrinis Žmogaus teisių komitetas; jei pritars pirminis Sveikatos apsaugos komitetas, tai projektas pasieks svarstymo stadiją ir keliaus į Seimo plenarinių posėdžių salę. Balsuodami už jį, papildytume sąrašą Europos valstybių, kuriose negerbiamos moterys ir žmogaus teisės. Kol kas tai Lenkija, Airija ir Malta.
Netrukus į Lietuvą turėtų atvykti Europos Parlamento atstovai, kurie mėgins įtikinti mūsų parlamentarus nesielgti gėdingai. XXI a. tokie įstatymai liudytų nepagarbą moteriai kaip asmeniui, kaip žmogui. Juo paneigiamos šeimos planavimo teisės.
Įstatymo kūrėjai numato atvejus, kai moteris gali darytis abortą.
Taip. Bet tarkime, kad nesuveikia kontracepcija, ir moteris pastoja, nors neplanavo. Ką jai daryti? Galbūt ji neturi galimybių jo auginti, turi pabaigti studijas. Tai jai teks aukoti savo profesinę karjerą?
Mūsų įstatymai baudžia už lytinį priekabiavimą. O šiuo atveju valstybė nori uždėti fizinį ir psichologinį presą. Prasidės psichologinis ir fizinis teroras moters atžvilgiu. Tai yra baisu.
Pasaulietinė valdžia ir Bažnyčia tradiciškai nesuabsoliutindavo gyvybės neliečiamumo. Antai mirties bausmė ilgus amžius abiejų valdžių nebuvo draudžiama. Pastaraisiais dešimtmečiais liberalai, kartu su moderniąja Bažnyčia pabrėždami nelygstamą gyvybės vertę, daug kur uždraudė mirties bausmę. ES šiandien lyg ir prasilenkia su logika: kodėl bausti mirtimi nusikaltėlį draudžiamą, pabrėžiant gyvybės vertę, o žudyti nekaltą užsimezgusią gyvybę galima?
Nenorėčiau su tuo sutikti. Grįžkime prie moters kūno vientisumo, moters sąmonės ir brandos. Kitas atvejis – kai pastoja moksleivės, kurios apskritai nesusivokia, nes Lietuvos mokyklose nėra kokybiško lytinio švietimo. Yra tik vienpusiškas, katalikiškas, dogmatiškas, moralizuojantis, atgrasantis švietimas.
Tik XX a. viduryje moterys atgavo savo žmogaus teises. O dabar, praėjus 50 metų, vėl norima moterį įkalinti.
Reikia pasukti klausimą kitu kampu, užuot kalbėjus apie gyvybės žudymą. Niekas nežudo; pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas yra gemalas, vaisius. Nuo kada tas vaisius iš tikro tampa žmogumi? Daugelis mokslininkų žmogaus struktūros atsiradimą priskiria daug vėlesniam etapui nei jų oponentai katalikai.
Baisu tai, kad religija vėl varo moterį į geležinį narvą. O kodėl nespaudžia vyro? Na, tiesa, kalba apie susilaikymą. Bet tyrimais įrodyta, kad susilaikymas yra trumpalaikis. Jauno žmogaus, kurio lytiškumas sklinda kaip gyvenimo energija, neįmanoma sustabdyti nurodymais neturėti lytinių santykių.
Prieštarauju katalikiškam požiūriui, kad lytiškumas yra nuodėmė, kad žmogus ateina su ta nuodėme. Lytiškumas kaip tik yra žmogaus gyvenimo pilnatvės įrodymas. Gamta pati taip sutvarko žmogaus gyvenimą.
ES spaudžia Lietuvą legalizuoti lyties keitimą. Jei lytiškumas toks esmiškai svarbus žmogui, jei pripažįstame, kad gamta taip sutvarko žmogaus gyvenimą, tai kodėl einame prieš prigimtį, prieš gamtą ir norime leisti keisti lytį?
Nes kai kurie žmonės jaučiasi svetimi savo kūne. Būna psichologinis ir fizinis nesuderinamumas. Žmogus kiekvieną dieną išgyvena nesuderinamumo dramą. Jis yra nelaimingas – tad kodėl negalime jam padėti, sudaryti galimybę vartoti hormonus ir darytis operaciją?
Jei žmogus yra biseksualas, tai tokį jį surėdė gamta. Ir jei kalbame apie Dievą, vadinasi, Dievas sutvėrė tokį žmogų. Ir mes turime jį gerbti. Kodėl reikšti neapykantą žmonėms, gyvenantiems kitokį lytinį gyvenimą?
Kaip vertinate parlamentarės Aleknaitės-Abramikienės išreikštą požiūrį į jaunimą, protestavusį prieš abortus draudžiantį įstatymą?
Džiaugiuosi, kad šis įstatymas ir jo, sakyčiau, iškrypėliškas svarstymas, pasitelkiant buvusius Lenkijos parlamentarus, pažadino Lietuvos jaunimą. Kai jaunimo atstovai parašė laišką į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl parlamentarės pasisakymų, Aleknaitė-Abramikienė atsiprašė. Juk tie jaunuoliai ramiai stovėjo su plakatais ir šūkiais, nieko bloga nedarė, tiesiog reiškė kitą nuomonę.
Kas karščiausiai „stumia“ abortus draudžiantį įstatymą?
Konservatoriai kartu su pavieniais valstiečių liaudininkų ir Darbo partijos atstovais. Daugiausia tai – fanatiški žmonės, nesiklausantys proto argumentų.
Ačiū už pokalbį
Vladimiras Laučius
alfa.lt 2008.04.28
