Lietuvoje pribrendo laikas burtis žmonėms, kurie pasisako už valstybės atskyrimą nuo religijos, atėjo metas, kai norime pasakyti, jog mums nusibodo tylėti. Šiuo metu prietarai ir pseudomokslas yra gyliai įsišakniję mūsų šalyje ir už jos ribų. Tokia padėtis mūsų netenkina, mes galime ir turime veikti mokslo, humanizmo ir laisvės labui. Kviečiu visus vienytis laisvamanybės labui ir pradėti aktyvią veiklą, nauja forma atkurti
tarpukaryje gyvavusią laisvąją mintį!

       JAV nepriklausoma nevyriausybinė organizacija „Freedom House“, skatinanti žodžio laisvės plėtrą visame pasaulyje, kiekvienais metais atlieka tyrimus ir paviešina atskirų šalių žiniasklaidos laisvės indeksą. 2007 m. pasaulinėje reitingų lentelėje Lietuva ir Čekija dalijosi 29 ir 30 pozicijas, Lietuva pagal žiniasklaidos laisvę aplenkė tokias „senos demokratijos“ šalis, kaip Didžioji Britanija, Austrija, Prancūzija, Ispanija, Graikija, Italija. 2008 m. Lietuva pakilo į 25-ąją vietą, kurią užėmė kartu su Kanada, Čekija bei Didžiąja Britanija. Latvija liko 40 vietoje, o Lenkija – dar žemiau, vos 51 vietoje.

       Visos Europos rasistai ir neonacistai rugsėjo 19-21 d. rinkosi į Vokietijos miestą Kelną, kuriame įvyko vadinamasis „Kongresas prieš islamizaciją“. Kongrese planavo dalyvauti daugelio ultradešiniųjų Europos partijų bei judėjimų atstovai - Nacionaldemokratinė Vokietijos partija (NPD), Vokiečių tautos ir tėvynės lyga (Deutsche Liga für Volk und Heimat), Austrijos FPÖ, Belgijos „Vlaams Belang“, Italijos „Lega Nord“, Prancūzijos „Front National“. Kongreso rengėjai - ultradešinysis „Piliečių judėjimas už Kelną (Pro Köln)“ - rugsėjo 20 d. 12:00 val. planavo didžiulį mitingą centrinėje Kelno aikštėje Heumarkt. Tačiau neonaciai aiškiai neįvertino antifašistinių Vokietijos judėjimų iniciatyvos ir paprastų Kelno gyventojų nuotaikų. Gegužės 19-ąją Kelno gatvėse ir aikštėse buvo surengtos dešimtys lokalių demonstracijų, eitynių ir koncertų, nukreiptų prieš neonacių kongresą ir mitingą. Renginiai ręsėsi visą naktį. Gegužės 20-osios rytą apie 20 tūkstančių žmonių aklinai blokavo visas Heumarkt aikštės, kurioje turėjo vykti mitingas, prieigas. Į mitingą, kuriame turėjo dalyvauti keli tūkstančiai žmonių, prasibrovė tik apie 15 neonacių. Žurnalistų buvo aiškiai daugiau nei mitinguotojų. Dešinieji neonacistai Kelne patyrė visišką fiasko.

       Nepriklausoma žiniasklaida Lietuvoje dar neturi daug rūpesčių - galima sakyti, kad jos beveik dar nėra. Kalbėdamas apie nepriklausomą žiniasklaidą, turiu omenyje informacijos šaltinius, kurie yra laisvi tiek nuo politinio, tiek nuo ekonominio spaudimo ir nepretenduoja tapti „viešąja nuomone“ (šios sąvokos adekvatumu abejojama jau seniai - dažniausiai istoriją rašo ir teisūs lieka stipresnieji). Nepiklausomos informacijos šaltiniai yra ne „objektyvus“ didžiųjų politinių ir ekonominių institucijų propagandos ar viešųjų ryšių įrankis, o subjektyvi mūsų kasdienių patirčių išraiška.

       Šis interviu buvo įrašytas 2008 m. liepos 23 d. Prahoje, skvoto MILADA vidiniame kieme. Klausinėjo: redrick. Atsakinėjo skvoto gyventojai M. ir V.

      
1. Visų pirma papasakok, kaip ir kada atsirado jūsų skvotas? Kokie jūsų santykiai su miesto valdžia ir policija? Ar buvo jus užpuolę policininkai arba nacistai? Ar bandė jus iškeldinti?


       M.: Gerai, viskas prasidėjo 1998 m. gegužės 1-ąją. Šiais metais gegužės 1 d. šventėme Milados jubiliejų, vyko festivalis, kuris truko 10 dienų. Policija yra mus kelis kartus atakavusi, vieną kartą buvo užblokavusi mūsų skvotą. Tada atvažiavo 10 policijos automobilių. Dalis žmonių užsibarikadavo antrame aukšte, kita dalis palaikė juos iš lauko. Atsirado žmonių, kurie virve persikeldavo į užblokuotą skvotą iš kito namo 9 aukšto, kad perduotų į vidų valgį ir vandenį. Policininkai buvo užėmę pirmą aukštą, bet toliau prasibrauti nesugebėjo. Po dviejų ar trijų dienų jie atsitraukė. Naciai kartais aplankydavo mus gegužės 1-osios proga, tada mes išeidavome į lauką ir jie išsibėgiodavo.

       Ar gali kažkokia, pavadinkim, „intelektualinė terpė“ egzistuoti išvengdama dviejų fundamentalių mūsų dabartinio gyvenimo elementų – laisvosios rinkos ir valstybės? T.y. netenkinti rinkoje esančių rekreacinių, pramoginių, „pasikultūrinimo“ bei „meno vartojimo“ poreikių ir tuo pačiu nevykdyti valstybinio užsakymo, kuris liepia nukreipti žmonių veiklą ir mąstymą „tinkama“ linkme. Realiai kultūrinė gamyba egzistuoja laisvos rinkos ir valstybės teikiamų užsakymų sąlygomis. Kas moka pinigus, tas ir užsako muziką. Ar įmanoma kažkokiu gal mistiniu būdu (iš tiesų šiek tiek gudraujant ir veidmainiaujant J) išlaviruoti tarp šių dviejų galingų monstrų – valstybės ir rinkos?

        2008 m. rugsėjo 19 d. Kaune, Laisvės alėjoje, ant prekybos centro „Merkurijus“ sienų nuo ankstyvo ryto kabėjo marksistinius šūkius skelbiantys transparantai. Laisvės alėjos praeiviai matė juodais dažais užrašytą, truputį pakeistą svarbiausią Karlo Marxo „Komunistų partijos manifesto“ šūkį „Visi proletarai, vienykitės“. Greta jo buvo iškabinti kiti du kovai prieš socialinę nelygybę kviečiantys transparantai „Ar dar ilgai pardavinėsi save?“ ir „Darbininkas paverstas preke ir pardavinėjamas žemiausiomis rinkos kainomis“. Pastarojo transparanto apačioje pridėtas užrašas „Karl Marks“. Apie 12 val. atvykę gaisrininkai transparantus nukabino.

     „Žiurkės“ („Zhiurkes“) - jauna ir perspektyvi Lietuvos pankroko grupė, iki šiol išleidusi 3 albumus: „Too much compression will kill you“ (2006), „Urvas dugne“ (2007), „Neganda“ (2008). Groja vietinėse scenose, 2008 m. vasario 14 d. koncertavo „Dirty Deal Cafe“ Rygoje. Daugiau informacijos rasite: hardcore.lt/zhiurkes. Įdomu, kad savo motto grupė pasirinko nežinia kieno parašytą „Šūdų svaidytojų“ manifestą. Internetiniame grupės puslapyje šis manifestas pateiktas tik rusiškai ir angliškai. Nemokantiems šių užsienio kalbų pateikiame manifesto vertimą:

        Rugsėjo 22 d. (pirmadienį) 11:30 val. prie LR Prezidentūros mitinguos studentai, pasisakantys prieš aukštojo mokslo apmokestinimą. Savo protesto akciją studentai baigs žygiu prie LR Seimo. Mitingo iniciatorė - Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentų atstovybė. Studentai protestuos prieš šiuo metu Aukštojo mokslo įstatyme įtvirtintą „gerai besimokančio“ studento sąvoką. Pagal pavasarį priimtas įstatymo pataisas, už studijas neturėtų mokėti tie studentai, kurių vidurkis per semestrą yra ne mažesnis kaip „aštuoni“. Pagal šią sistemą už studijas turės mokėti keturi iš penkių VGTU studentų.

      2008 m. rugsėjo 11-ąją, per pirmąją Laisvojo universiteto (LU) paskaitą, du nežinomi žmonės (jaunuolis ir mergina) įsiveržė į alternatyvaus meno galerijos „Galera“ patalpas, kuriose vyko užsiėmimai, ir apliejo išmatomis Laisvojo universiteto studentus bei dėstytojus. Galerijos šeimininkų iškviesta policija nustatė, kad pagrindinis užpuolikas yra 28 metų Ivo V. iš Latvijos. Apie merginą kol kas nieko nežinoma. Savo motyvų užpuolikai iki šiol niekaip nepaaiškino, tad šiandien tenka pasikliauti skurdžia žinisklaidos informacija bei savo pačių dedukciniu-loginiu mąstymu. Atsakyti į klausimą „Ko siekė Laisvojo universiteto paskaitas nutraukę žmonės?“ gali padėti ir vadinamasis „liaudies balsas“, t. y. interneto komentatorių nuomonė.

      Paskutinis „šūdų pilstymo“ įvykis per Laisvojo universiteto paskaitą man norom nenorom priminė Vokietijoje vykstančius nesutarimus tarp skirtingų kairiųjų grupuočių. Viskas būtų linksma, jei nebūtų graudu. Nors Vokietijos atveju šių nesutarimų šaknys glūdi kiek kitoje srityje (konkrečiai, antisemitizmo kairiųjų tarpe tematikoje bei ginče tarp vadinamųjų „Antiimps“ (antiimperialistų, palaikančių palestiniečius) ir „Antideutsch“ (antivokiečių, rodančių solidarumą Izraeliui), bet iš esmės ta Lietuvos ir Vokietijos kairiųjų kova turi nemažai bendrų bruožų.

      Vienas paskutinių aršios Vokietijos kairiųjų kovos pavyzdys įvyko Magdeburge – Saksonijos-Anhalto žemės, pasižyminčios itin aktyviu neonacių judėjimu, sostinėje. Liepos 27 d. „Tarptautinio solidarumo grupės“ („Gruppe Internationale Solidarität“), „Autonominių Magdeburgo antifašistų“(„Autonome Antifa Magdeburg“) bei „Magdeburgo moterų grupės“ („Frauengruppe Magdeburg“) nariai užpuolė diskusijų renginį, kurio tema buvo „Solidarumas su Izraeliu“. Per užpuolima renginio dalyviai buvo apmėtyti šaligatvio plytelėmis bei apipurkšti ašarinėmis dujomis. Incidento metu sudužo keletas pastato, kuriame vyko renginys, langų, mažiausiai keturiems renginio dalyviams prireikė medikų pagalbos dėl kontakto su ašarinėmis dujomis.

       Ketvirtadienio vakarą skandalu baigėsi pirmas Laisvojo universiteto  užsiėmimas sostinės Užupio rajone įsikūrusioje galerijoje „Galera“. Per paskaitą į patalpas įsiveržę vaikinas ir mergina ant paskaitos dalyvių papylė du kibirus išmatų. Išmatų kliuvo ne tik užsiėmimo dalyviams - nuo jų nukentėjo aparatūra, sienos, paveikslai. Išpuolį vykdžiusiai merginai pavyko pabėgti, tačiau jos partneris Latvijos pilietis sulaikytas.

      „Visi buvo šokiruoti, ėmė bėgti iš pakaitos, griuvo kolonėlės. Buvo totalinis chaosas. Nemalonu, kad taip bandyta nutraukti pirmąją paskaitą“, - DELFI sakė Laisvojo universiteto atstovas rašytojas, vertėjas Darius Pocevičius.