Lietuvoje pribrendo laikas burtis žmonėms, kurie pasisako už valstybės atskyrimą nuo religijos, atėjo metas, kai norime pasakyti, jog mums nusibodo tylėti. Šiuo metu prietarai ir pseudomokslas yra gyliai įsišakniję mūsų šalyje ir už jos ribų. Tokia padėtis mūsų netenkina, mes galime ir turime veikti mokslo, humanizmo ir laisvės labui. Kviečiu visus vienytis laisvamanybės labui ir pradėti aktyvią veiklą, nauja forma atkurti tarpukaryje gyvavusią laisvąją mintį!

      Pagrindiniai laisvamanių judėjimo principai ir tikslai:

      1. Įtvirtinti Lietuvos konstitucijoje numatytą valstybės ir bažnyčios atskyrimą.
      2. Panaikinti religinių bendruomenių skirstymą į tradicines ir netradicines.
      3. Panaikinti privilegijas religinėms bendruomenėms, įskaitant lygių galimybių įstatymo išimtį.
      4. Sulyginti religinių ir nereliginių organizacijų teises.
      5. Nutraukti vienpusišką religijos propagandą valstybinėje televizijoje, oponuoti krikščioniškai žiniasklaidai.
      6. Nutraukti religinių bendruomenių finansavimą iš valstybės pinigų.
      7. Pasisakyti prieš religinių lobistų stumiamus įstatymus Lietuvoje ir panaikinti tokią praktiką, kai į valstybines komisijas privilegijuotai įtraukiami tik religinių konfesijų atstovai.
      8. Valstybinėse įstaigose (policijoje, gaisrinėje, kariuomenėje, universitetuose...) panaikinti kapeliono pareigas.
      9. Skleisti humanizmo, laisvės ideologiją ir supratimą apie žmogaus teises, mažinti religijos įtaką visuomenėje.
      10. Vystyti tarptautinį bendradarbiavimą su užsienio humanistų, laisvamanių ir sekuliaristų judėjimais.
      11. Padėti Lietuvos humanistinėms, žmogaus teises ginančioms organizacijoms.
      12. Skatinti religinį ir filosofinį dialogą.
      13. Demaskuoti šarlatanizmą ir prietarus.
      14. Švęsti sekuliarias, humanistines šventes ir platinti informaciją apie jas.
      15. Rengti humanistines vardo suteikimo, vestuvių ir laidotuvių ceremonijas.

_______________________________________________________________________________

      Susipažinimui pateikiu ir „Amsterdamo deklaraciją 2002“ - pagrindinį pasaulietiško humanizmo ir etikos dokumentą:

      Humanizmas yra ilgos laisvamanybės tradicijos pasekmė, kuris patraukė daug mąstytojų, reformatorių ir artistų, taip pat jis davė pagrindą vystytis mokslui.

      Pagrindiniai šiuolaikinio humanizmo principai:

      1. Humanizmas yra etiškas. Jis pripažįsta kiekvieno žmogaus vertę, orumą ir autonomiją. Humanistai remia kiekvieno žmogaus teisę į kuo didesnę laisvę, kuri atsižvelgtų į kitų žmonių teises. Humanistai turi pareigą rūpintis žmonija ir galvoti apie jos ateitį. Moralė humanistams yra įgimta žmogaus sąmonės dalis, kuri remiasi rūpinimusi kitais ir jų supratimu.

      2. Humanizmas yra racionalus. Jis naudoja mokslą kūrybiškai, o ne destruktyviai. Humanistai tiki, kad problemos gali būti išspręstos naudojantis žmogaus protu ir veikla, o ne antgamtinių jėgų pagalba. Humanizmas pasisako už mokslinius metodus ir laisvus tyrimus, pripažįstant mokslinių pasiekimų naudojimą pagal bendražmogiškas vertybes. Mokslas duoda mums šaltinius, o bendražmogiškos vertybės iškelia tikslus.

      3. Humanizmas remia demokratiją ir žmogaus teises. Jis siekia kiekvieno žmogaus vystymosi. Humanizmas teigia, kad demokratija ir vystymasis yra svarbiausi dalykai. Demokratijos ir humanizmo principai taikomi žmonių santykiuose ir neturi būti ribojami valstybės.

      4. Humanizmas teigia, kad individualią laisvę reikia susieti su visuomenine atsakomybe. Humanizmas stengiasi kurti Pasaulį, kurio pagrindu yra laisvas ir atsakingas už gamtą individas. Humanizmas nėra dogmatinis ir niekam neperša kažkokio požiūrio. Humanizmas pasisako už edukacinę laisvę nuo indoktrinacijos.

      5. Humanizmas yra atsakymas į klausimą dėl alternatyvos dogmatinei religijai. Pagrindinės Pasaulio religijos teigia, kad yra visam laikui sukurtos apsireiškimo pagrindu. Bando primesti savo požiūrį visam Pasauliui. Humanizmas teigia, kad patikimos žinios apie Pasaulį įgaunamos per stebėjimą, vertinimą ir tikrinimą.

      6. Humanizmas vertina kūrybiškumą, vaizduotę ir besikeičiančią meno galią. Humanizmas pripažįsta meno, muzikos ir literatūros svarbą žmogaus tobulėjimui.

      7. Humanizmas yra požiūris siekiantis maksimalaus pilnavertiškumo ir kultivuojantis etišką ir kūrybingą gyvenimą, duodantis racionalius būdus spręsti šiandienos problemas. Humanizmas gali būti gyvenimo keliu kiekvienam, bet kur.

      Mūsų pagrindinis tikslas yra paprasčiausiu būdu pranešti žmonėms ką humanizmas jiems gali reikšti ir kam įpareigoja. Esame tikri, kad naudojantis laisvais tyrimais, mokslo galia ir kūrybinga vaizduote, žmonės sugebės išspręsti savo problemas, kurios stovi prieš juos ir kviečiame visus remiančius minėtus įsitikinimus, kartu jas spręsti.

      „Amsterdamo deklaracija 2002“ anglų k.

      bitininkas.blogspot.com
      2008.09.18