Venesuelos gyventojai minimalia balsų persvara atmetė konstitucijos pataisas, kurias siūlė prezidentas Hugo Chavezas. Prieš jį balsavo 51, už – 49 procentai gyventojų.
Chavezas pripažino pralaimėjimą referendume, kuris jam turėjo garantuoti neribotą prezidentinį valdymą.
Prezidento oponentai – katalikų hierarchai, žodžio laisvės ir žmogaus teisių grupės, verslo rykliai – nuogąstavo, kad konstitucijos pakeitimai garantuos Chavezui neribotą galią, ir jis ims varžyti žmonių teises.
Tie pakeitimai būtų garantavę Chavezui tiesioginę centrinio banko kontrolę, leistų vyriausybei nepaprastosios padėties metu areštuoti žmones neapkaltinus jų, sudarytų galimybes valdžiai perbraižyti šalies politinį žemėlapį bei pačiai rinktis provincijų ir municipalitetų vadovus.
Kiti siūlymai – sumažinti darbo dieną nuo aštuonių iki šešių valandų, sukurti socialinio saugumo fondą ir taip paremti milijonus laisvų darbuotojų ir įsteigti komunų tarybas, kuriose gyventojai galėtų nuspręsti, kaip išleisti vyriausybės skirtus pinigus – susilaukė rėmėjų palaikymo.
Prezidento Hugo Chavezo vidaus politika, kuria siekiama perskirstyti Venesuelos Demokratinės Respublikos turtą, sukėlė JAV imperialistinių galių Pietų Amerikoje eroziją. JAV nerimą liudija ir slaptųjų JAV tarnybų veiksmai. Štai šeštadienį paaiškėjo CŽV planas „Replės“ („Pliers“), pagal kurį, laimėjus Chavezo reformoms, būtų imtasi provokuoti neramumus gatvėse, kaltinti valdžią manipuliacijomis ir pan. Taip pat būtų siekiama izoliuoti Chavezą nuo tarptautinės bendruomenės, siekti vienybės tarp opozicionierių, sutvirtinti Kolumbijoje esančias JAV bazes, kad reikiamu metu jas būtų galima panaudoti prieš Venesuelą ir t.t. Į šiuos veiksmus be CŽV ofiso Venesueloje buvo įtraukta JAV ambasada, dešiniosios Venesuelos politinės partijos ir kai kurios žiniasklaidos priemonės.
Du kartus demokratiškai išrinktas Chavezas panaudojo savo įtaką tam, kad būtų pasipriešinta JAV kariniam ir finansiniam dominavimui tiek Pietų Amerikoje, tiek visame pasaulyje. Net tokiu atveju, jei šis prezidentas būtų nuverstas kokio nors CŽV remiamo perversmo metu arba į jį būtų įvykdytas pasikėsinimas, istorijos nebebūtų galima pasukti priešinga linkme.
Hugo Chavezui ir Irano prezidentui nepavyko prikalbėti OPEC, kad ši atsisakytų prekiauti doleriais. Jei toks žingsnis būtų pavykęs, tai būtų didelis smūgis dolerio kaip stabiliausios pasaulio valiutos statusui. Taigi, JAV nebegalėtų demonstruoti savo imperialistinių karinių galių. Tačiau tai taip pat galėtų sukelti neigiamus padarinius šalies viduje.
Chavezas nesiliauja mesti iššūkių imperialistinei politikai. Ispanijos karalius neseniai įvykusiame susitikime Čilėje liepė Chavezui užsičiaupti, kai šis viešai pasmerkė Ispanijos kolonijinę praeitį. Chavezo atsisakymas užsičiaupti simbolizavo tai, kad Pietų Amerika, kaip pasakytų Noamas Chomsky, ilgus metus kentėjusi po imperialistų padu, pradėjo pasitikėti savimi.
Padėtis, kai puolamas pats Chavezas, dezinformacijos ir melo apie jį ir Venesuelą skleidimas, o iš kitos pusės – politinių diskusijų intensyvumas ir ypač žemesniųjų klasių sąmoningumo kilimas Venesueloje reiškia, kad joje ir kitose Lotynų Amerikos šalyse vyksta nauja socialinė revoliucija.
anarchija.lt
