2010 01 19 antifa piketas 0        Sausio 19 d. minint advokato S. Markelovo ir žurnalistės A. Baburovos žūties metines, Maskvos Čistoprudno bulvare, prie Gribojedovo paminklo, buvo surengtas antifašistinis piketas, į kurį susirinko apie 1000 žmonių. Leidimą valdžią buvo išdavusi piketui, o ne mitingui ar demonstracijai, todėl vienam iš piketo dalyvių ėmus kalbėti per megafoną, milicija puolė susirinkusiuosius. Žmonės ryžtingai pasipriešino milicininkams – gynėsi nuo jų metaliniais užtvarais ir mėtėsi sniego gniūžtėmis. Milicija panaudojo gumines lazdas ir ašarines dujas. Suimta 70 žmonių, tačiau visi jie po kelių valandų paleisti.

kapitalizmo istorijos muziejus        Šių metų sausio 14 d. startavo naujas lietuviškas kairiųjų projektas – internetinis „Kapitalizmo istorijos muziejus“. Šio projekto idėja kilo internete vartant absurdišką propagandinį projektą „Pasaulinis komunizmo muziejus“. Nežinodami, kokį atkirtį įmanoma duoti tokiam bukinimui, turėjome 4 idėjas:

Neonaciukas        2008 m. Čekijoje buvo organizuota žiniasklaidos kampanija prieš neonacizmą „NEOnacek – chcete ho?“ („Argi reikalingas NEOnaciukas?“). Kampanija siekė aktualizuoti ultradešiniųjų grupuočių grėsmę ir įspėti Čekijos visuomenę apie pavojų, kurį kelia neonacistinių judėjimų stiprėjimas. Šią nekomercinę iniciatyvą parėmė Europos komisija, kelios TV kompanijos, daugybė nevyriausybinių organizacijų ir antika „affinity“ grupių. Pagal panašų scenarijų buvo sukurti keli vaizdo klipai, kuriuos vėliau transliavo akciją remiantys TV kanalai.

Bull Gates        8-ajame XX a. dešimtmetyje Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje užgimė „tortų metikų“ sąjūdis, sukėlęs siaubo bangą politiniame ir kultūriniame Amerikos isteblišmente. „Metikams“ vadovavo taiklus tortų svaidytojas Aronas Kay. Šis šokoladinių ir kreminių salvių snaiperis bombardavo įvairaus plauko elitą: dešinįjį teoretiką Williamą Buckley, art žvaigždę Andy Warholą, Niujorko merą Abe Beame’ą, rašytoją Normaną Mailerį ir daugelį kitų.

valdzios celibatas        Laisvajame universitete (LUNI) vėl svečiuosis publicistas ir vertėjas Karolis Klimka, studijavęs visuotinę literatūrą ir literatūros teoriją Vilniaus universitete, dėstęs „Populiariosios kultūros įvadą“ Europos humanitariniame universitete, pastaraisiais metais užsiimantis kultūrinio pilietiškumo, ekonomikos, moralės, pornografijos ir cenzūros tyrimais. Netrukus K. Klimka skaitys pirmąją paskaitą iš trijų užsiėmimo ciklo, kuriuos vienija bendras pavadinimas „Celibato kultūra“. Pirmoji paskaitų ciklo „Celibato kultūra“ paskaita įvyks antradienį, sausio 19 d., 18 val., „Sattos“ klube, Vilniaus g. 16, Vilniuje.

autonominiai stalinistai 1        Turbūt ne vienas girdėjo apie daugelyje Europos šalių susibūrusius autonominius nacionalistus, kurie jau prieš kelis dešimtmečius ėmė kopijuoti anarchistų, antifašistų ir kairiųjų autonomistų simboliką bei veiksmų taktiką. Stilistikos kopijavimas ilgainiui pasiekė tokį lygį, kad šiandien, pavyzdžiui, dešinieji Vokietijos autonominiai nacionalistai (Autonome Nationalisten) iš išorės beveik niekuo nesiskiria nuo didžiausių savo priešų – kairiųjų autonomistų (Autonome).

Thor        Apie autonomizmą ir kitus madingus „izmus”

 

Anarchistai dažnai nustebina žiniomis apie savo ir kitas radikalias politinės filosofijos kryptis. Trumpai tariant, slogus įspūdis. Jie dažnai vartoja terminus, nesuvokdami jų prasmės. Anarchistas ar anarchistė daugeliui yra juodai aprsirengęs vaikinas ar mergina su armatūros strypu vienoje rankoje ir „Molotovo kokteiliu“ kitoje. Smegenys atsako už veiksmus, o idėjinis teisumas visada sprendžiamas jėga ir radikaliais veiksmais. Manoma, kad protas nebūtinas. Idėjinę motyvaciją atstoja kultūriniai štampai, „kotiruočių sistemos” ir ikonas primenantys ženkliukai ant kuprinių.

Tadas Blinda        Praeitą savaitę Laisvajame universitete (LUNI) Vilniuje vyko užsiėmimas apie mažąja politiką bei socialinius judėjimus ir paskaita apie Amerikos aukštojo mokslo ir švietimo sistemos ypatumus. Pirmojoje su istoriku Kasparu Pociumi diskutavome apie socialinių judėjimų reikšmę krizei, o su JAV alternatyvių švietimo tinklų organizatoriumi Eliu Meyerhoffu aiškinomės JAV švietimo sistemos problemas. Šį antradienį kalbėsime apie santykius tarp socialinio banditizmo ir tautinių bendrijų kūrimo. LUNI svečiuosis istorikas, mokslų daktaras Tomas Balkelis, kuris surengs paskaitą „Socialinio banditizmo mitai Lietuvoje“.

ukrainos rinkimai prostitucija        Ukrainos prezidento (-ės) rinkimų kampanijai, kuri baigėsi sausio 17 d., buvo išleista daugiau nei 1 mlrd. dolerių. Tai daugiau nei įspūdinga suma krizės nustekentai šaliai, kurioje galo su galo nesuduria milijonai žmonių. Ukrainos moterų judėjimo „Femen“ feministės š.m. sausio 14 d. teatralizuota akcija parodė rinkiminės kampanijos esmę – 18 prostitučių (kandidatų į prezidentus) viliojo klientus (rinkėjus) tiesiog gatvėje.

Lietuva - zalia salis        Kūčių vakaras. Sėdžiu devintame aukšte, visai netoli dangaus, mamos bute. Fone girdisi įjungtas televizorius – rodo Lietuvos tūkstantmečio vizijos finalą. Žiūrėdamas tą laidą, globojamą pačios Respublikos Prezidentės, kratausi iš nuostabos: kairės rankos mažasis pirštas nejučia ima tvinkčioti it nervinio drugio pagautas. Finalą laimėjo du projektai: pirmas jų – „Lietuva – medaus šalis“. Jau įsivaizduoju, kaip Niujorke ar Londone savo draugams pristatau Lietuvą: „Lietuva – tai medaus šalis“, o jie man atsako: „Idiote tu, Graikija medaus šalis!!! Ir ja nuo senų laikų buvo.“. Lietuva geriausiu atveju yra juodadarbių, talentingų sukčių  ir melo šalis!

politiku reklamos ataka        Valdžios rinkimai toje santvarkoje, kuri kažkodėl vadinama demokratija, visada susiję su milžiniškais pinigais, nes rinkėjų smegenų plovimo kampanijos kainuoja labai brangiai. Rinkimus dažniausiai laimi tas, kuris išleidžia daugiau pinigų ir sumaniausiai mausto žmones. Aišku, galima ateiti į rinkimus ir sugadinti reklaminį biuletenį. Bet ar nėra geriau sugadinti pačią politikų reklaminę kampaniją?

bareljefas 1905 ivykiams atminti        Rygos libertarų grupė „Tiesioginis veiksmas“ kviečia Rygos gyventojus taikiai protesto akcijai – minint 2009-ųjų sausio 13 d. susidūrimų su policija metines, padėti gėlių prie Laisvės paminklo bareljefo, vaizduojančio 1905 m. sukilimo įvykius, vykusius irgi sausio 13-ąją. Šia akcija siekiama pareikšti solidarumą su prieš metus suimtais žmonėmis ir nepritarimą prieš žmones nukreiptai Latvijos valdžios politikai. Grupė išplatino kvietimą, kuriame rašoma: