Kūčių vakaras. Sėdžiu devintame aukšte, visai netoli dangaus, mamos bute. Fone girdisi įjungtas televizorius – rodo Lietuvos tūkstantmečio vizijos finalą. Žiūrėdamas tą laidą, globojamą pačios Respublikos Prezidentės, kratausi iš nuostabos: kairės rankos mažasis pirštas nejučia ima tvinkčioti it nervinio drugio pagautas. Finalą laimėjo du projektai: pirmas jų – „Lietuva – medaus šalis“. Jau įsivaizduoju, kaip Niujorke ar Londone savo draugams pristatau Lietuvą: „Lietuva – tai medaus šalis“, o jie man atsako: „Idiote tu, Graikija medaus šalis!!! Ir ja nuo senų laikų buvo.“. Lietuva geriausiu atveju yra juodadarbių, talentingų sukčių ir melo šalis!
Kita laimėjusi idėja – „Sukurkime 3D Lietuvą“ (ar panašią į ją) – kad kiekvienas galėtų pasidaryti kriauklę namie pats, t.y. susimodeliuoti virtualioje erdvėje, įmontuoti ją virtualiame pasaulyje egzistuojančiame savo bute. Idėja nebloga, bet bus aktuali nebent po 20 metų, kai gimtinės senjorai išmoks naudotis bankų kortelėmis. Dabar vizija suprantama tik 10 procentų išrinktųjų, tačiau ir tuo sunku būtų patikėti. Kad ir kaip bebūtų, ne apie tai aš noriu kalbėti.
Valdžia man nedraudžia vartoti alkoholį, bet baudžia už girtumą viešojoje vietoje. Tad kas būtų, jei pakliūčiau su keliais gramai marihuanos teisėsaugai į rankas? Ilgi metai belangės? Šį vakarą buvo sulaikytas pažįstamas Rygos oro uoste, kuris savoms reikmėms vežėsi gramą marihuanos iš Olandijos ir dabar bando įrodyti savo tiesą…
Praėjusį mėnesį skaičiau straipsnį apie tai, kad jaunuolis, Lietuvoje turėjęs šiltnamiuką su marihuanos plantacijomis, neteko 10 metų savo laisvės. O kiek dar panašaus likimo žmonių sulaikyta? Žmonės šneka, jog norėjo tik gero aplinkiniams ir sau. Tiems, kurie mėgsta nusiraminti šioje ašarų pakalnės šalyje, kur nuo tiltų svaidomi šuniukai, kur „Žmonėse“ puikuojasi pilietis savo ūkyje turintis gyvų taikinių šaudyklą… Tačiau jis gali įrodyti, kad jo fermoje ganosi tik prieaugis ir dėl to nieko tokio su draugais taškyti smegenis stirnom, kai jos bėga ratukais. Prireikus atsiras poįstatyminis aktas, įrodantis, jog stirna vis dėl to moka ir gali išsisukt nuo kulkos.
Na, užteks apie tai. Norėjau pasiūlyti savo viziją „Lietuva – skraidančių šunų šalis“. Prieš tiltą pastatykime po du ženklus: „Atsargiai – tiltas plikledžiu pasidengia greičiau nei kelias“ ir „Atsargiai – šuniukus skraidinti griežtai draudžiama“. Ši vizija netinka? Gal tuomet „Lietuva – kavinių be senjorų šalis“!? Normaliose šalyse jie ten praleidžia didžiąją dalį savo laiko, bet pas mus vargšai pūna poliklinikos eilėse.
Kartą ir aš ten stovėjau ir prieš mane stovėjęs senyvo amžiaus inteligentas gavo progą pasitikrint plaučius po 28 dienų. Priėjęs prie langelio paklausiau, kada artimiausias talonas. Man pasakė tą patį, tad pasiteiravau, ar yra kitas būdas pasitikrinti sveikatą greičiau. Registratūros darbuotoja išpyškino teigiamą atsakymą – mokamas talonas kainuoja 40 litų. Mokėti sutinku ir gaunu bent aštuonias galimybes pasirinkti jau rytojaus dieną. Kartu širdyje jaučiu kartelį, kad tas senukas gali ir neiškvėpuoti tų 28 dienų.
Mąstant utilitaristinėmis kategorijomis, valstybei naudinga, jog jis nebegyventų, nes daugiau nereikėtų mokėti pensijos, o taip nutikus, jo likimo draugai pasidalintų jo pensiją, o galvojant lietuviško utilitarizmo kategorijomis, „Sodra“ per metus galėtų susidėti 12 plastikinių langų į naują pastatą mirusio senuko sąskaita.
Gal aukščiau išvardintos idėjos, atspindinčios nūdienos Lietuvą, ir nėra pats geriausias pasirinkimas, o kaip jums idėja, suteiksianti praktinės naudos valstybei ir laisvės pojūtį jaunuoliui?
Pristatau jums viziją – „Lietuva – žalia šalis“. Žalia šalimi ji taptų atsikračiusi prietarų ir legalizavusi marihuaną. Jei per stipriai pasakyta ir reikia „atkato“, pasekime Kalifornijos ir dar vienuolikos JAV valstijų pavyzdžiu ir užregistruokime medicininę marihuaną kaip vaistą, skirtą depresijai ir kitiems susirgimams gydyti (2010 m. prie šių 12 valstijų žada prisijungti dar tiek pat). Suklestės poliklinikos, mielai nešiu saldainius ir kitokias gerybes daktarei, kad ji man išrašytų antidepresantą, taip plačiai naudojamą visame pasaulyje.
Tokioje Lietuvoje, kokią matome ją šiandien, toks vaistas yra reikalingas kaip oras. Bažnyčios atstovai tikriausiai sakys, kad tai amoralu, kenkia smegenims? Moksliškai įrodyta, kad Jėzaus kraujas smegenims kenkia daug labiau, o ir priklausomybė nuo jo bent kelis kartus viršija marihuanos sukeliamą. Kaip bebūtų, šiuo metu trokštu, jog mano prigimtinė teisė į laisvę nebūtų gniuždoma, savaime suprantama, jei mano veiksmai nesukelia nepatogumų mane supantiems aplinkiniams.
Keletas įdomių faktų apie alkoholį, tabaką ir kanapes. Remiantis JAV statistika, 2001 metais nuo alkoholio perdozavimo mirė 331 žmogus, o nuo jo sukeltų kepenų ir kitų ligų – virš 20 000, tuo tarpu nuo marihuanos perdozavimo mirė 0, nuo jos sukeltų ligų taip pat 0 žmonių.
Alkoholio vartojimas taip pat sukelia smurto ir prievartos protrūkius. Pamenu savo pirmąją pažintį su alumi dar ankstyvoje jaunystėje. Būdamas nepilnametis, per vienos radijo stoties gimtadienį išgėriau vos tris butelius. Po to dar didesni nepilnamečiai mane „audė“ taip, lyg būčiau konservatorius boksininkų mitinge. Džiaugiaus tik tuo, jog snargliniams mankštos aistruoliams pasiekus tą lygį, kai šokinėjama ant galvos, jie jau buvo pakankamai pavargę ir nebeturėjo ūpo tęsti to, ką pradėjo. Nežinau, ar tai likimo pirštas, o gal aukštesnės jėgos mane baudė už taisyklių nepaisymą, bet pamoką išmokau – sportininkams tikrai nereikia finansavimo, nes užmuš! Puikus šių dienų pavyzdys yra Gedimino prospektas, kuriame dieną gimsta įstatymai, o naktį girdisi girtų jaunuolių šūksniai ir pliauskų į veidą melodijos, ryte telkšo kraujo balos…
Jei norisi rimtesnių argumentų siūlau panagrinėti tą pačią mirčių ir kitokių traumų statistiką, sukeltą alkoholio kitose šalyse. 2006 m. atlikus tyrimus (tyrimo rezultatus galite rasti dienraštyje, kuris nespausdina horoskopų), trukusius 30 metų, nustatyta, jog marihuana, skirtingai nei tabakas, vis dėlto nesukelia plaučių vėžio, o nuo šios ligos miršta ir ne vienas. Užtenka pažiūrėti į mano senstantį tėvą. Dar dabar prisimenu, kaip iš kriauklės traukiau virtą svogūną, o ten pasirodė esantis tėvo plaučio gabaliukas!.. Skaitant pasidarė šlykštu ir net maistas užstrigo gerklėj?! Nesišlykštėkit, nes aš tai patyriau savo kailiu per tas nelemtas cigaretes! Tėti, nepyk, prašau. Taip jau gyvenimas sudėtas, kad miršti tu, o kenčia aplinkiniai…
Tiesa, jog kanapės sukelia šiek tiek didesnę socialinę žalą nei nikotinas (pvz., vairavimas apsvaigus), bet, kita vertus, nors nėra patvirtinta, tabakas taip pat gali būti priežastis ir smurto protrūkiui.
Mane dar mažą senelis mokė: „Andreli, prieš šnekėdamas gerai pagalvok“, o antras pamokymas buvo: „Jei tavęs prašo cigaretės, duok greičiau į snukį, nes paskui bus vėlu ir gausi pats“. Tyrimai neatlikti, bet gyvenimiška patirtis dažnai pasitvirtina, tad pasitvirtino ir mano seneliui. Būdamas gerbiamas inžinierius, autobusų stotelėje jis buvo mandagiai užkalbintas, o jaunuoliams atsakęs, kad cigaretę tuoj išsitrauks, gavo į nosį. Nors buvo mažo ūgio ir menko svorio, sparčiai atsistojęs, abu niekšelius patiesė vietoje ir smurtautojai tą kartą cigaretės negavo. Gaila, bet statistika ir istorija nutyli, kiek nosių yra sulaužyta per tą nelemtą nikotiną. Ar aš anūkams galėsiu ką nors panašaus papasakoti iš savo patirties rūkant? Nemanau, nes žolytė veikia kaip slopinamieji vaistai, visiškai neskatinantys smurto, o jaunuolis, ją vartojantis, dažniau bus gerbiamas tarp jaunų kolegų už vegetarizmo idėjas ir drugelių puoselėjimą.
Priežastys, dėl ko marihuana nelegali, turėtų būti aiškios net biurokratui – tiesiog taip patogiau alkoholio ir tabako gamintojams dėl tam tikrų ekonomikos dėsnių. Bet kai visi kaimynai aplinkui draudžia, legalizavus lengvuosius narkotikus Lietuva taptų turistų rojumi, o ir prieš kaimynus butų pasipuikuoti kuo: „Ką, kaimynėliai, pūst negalit?!“(šioje vietoje reikia tinkamai intonuoti). Negana to, atsirastų pigūs aviabilietai Vilnius – Amsterdamas, o jaunuoliai nebebūtų teisiami dešimtims metų kalėjimo už lengvųjų narkotikų laikymą ir auginimą. Verslininkams, mokytojams, daktarams ir kitiems visuomenės nariams, bent 30 procentų savo darbo užmokesčio skiriančių baudžiavai mokėti, nebereiktų mokėti už „sodininkų“ apsaugą belangėj, o tereiktų surinkti mokesčius už jų auginamą produkciją.
O kaip viešbučiai, perpildyti ramių turistų? Skrydžių bendrovės? Maisto pramonė? Restoranai bei barai? Tie patys tabako gamintojai? Nukentėtų tik „Stumbras“ ir kt., bet senyvi žmonės gėrė, geria ir gers, panašiai kaip ir politikai vogė, vagia ir dar ilgai vogs.
Atsiprašau už tiesmuką toną, tad galiu suformuluoti labiau šio laikmečio dvasią atspindintį ir politiškai korektišką sakinį: Aloyzo pusbrolis įsteigė UAB „Konservatoriai“, UAB „Liberalai“ ir UAB „Mėšlo krūva“. Visos šios įmonės užsiima viena veikla – objektų nuoma. Aloyzas politikas, tad įsteigus UAB‘us prireikė įkurti ir valstybės kontrolės instituciją, kuri kontroliuotų įmonių veiklą. Automatiškai joje pradeda dirbti gerbiamo politiko žmonos sesuo. Aloyzas pasirūpina, kad valstybė pirktų minėtų įmonių paslaugas už dvigubą tarifą. Tokiu būdu taip prisiduria sau prie algos papildomų lėšų, o jo žmonos sesė, viską kontroliuodama, taip pat uždirba nemažai. O mes dirbame, lenkiame nugaras ir vis nesuprantame, kodėl Anglijoje 30 procentų uždirbtų pinigų sumokėję už mokesčius, žmonės dar gali nuskristi parūkyti į Amsterdamą ar pašėlti futbolo rungtynėse. Galų gale nemirti inkstams sustreikavus…
Idėja „Lietuva – žalia šalis“ siūlo: sustokime, pamąstykime, įvertinkime viską blaiviomis akimis, sveiku protu ir pradėkime diskusiją šia aktualia žolės dekriminalizavimo, auginimo, realizavimo, apmokestinimo tema jaunam žmogui.
Fone ūžia televizorius, baigėsi šventinės programos, o širdy jausmas toks, lyg šventinė programa su visais valdžios pošermeniniais sveikinimais, kalėdiniais vaidinimais pridarė daugiau žalos tautai nei taikus dūmas, palydimas šypsenos, besiraitantis iš devinto aukšto.
P.S Siūlau Žalios Lietuvos vizijos prekinį ženklą, kuris galėtų būti spausdinamas ant visų oficialių raštų, kompanijų blankų ir panašių rimtų dokumentų. Aš visai rimtai!:)
