valdzios celibatas        Laisvajame universitete (LUNI) vėl svečiuosis publicistas ir vertėjas Karolis Klimka, studijavęs visuotinę literatūrą ir literatūros teoriją Vilniaus universitete, dėstęs „Populiariosios kultūros įvadą“ Europos humanitariniame universitete, pastaraisiais metais užsiimantis kultūrinio pilietiškumo, ekonomikos, moralės, pornografijos ir cenzūros tyrimais. Netrukus K. Klimka skaitys pirmąją paskaitą iš trijų užsiėmimo ciklo, kuriuos vienija bendras pavadinimas „Celibato kultūra“. Pirmoji paskaitų ciklo „Celibato kultūra“ paskaita įvyks antradienį, sausio 19 d., 18 val., „Sattos“ klube, Vilniaus g. 16, Vilniuje.

 

Nors išgirdę žodį „celibatas“, visi intuityviai suprantame, kad bus kalbama apie seksą, tačiau paskaitų ciklas tuo neapsiribos. Jame bus kalbama apie celibato ir pomirtinio gyvenimo, celibato ir orgazmo, celibato ir pedofilijos, celibato ir fašizmo, celibato ir kastracijos, celibato ir sadomazochizmo santykius.

 

K. Klimkos nuomone, šiandienis viešasis Lietuvos gyvenimas pasižymi nesiliaujančiais Bažnyčios lobistų ir valdančiųjų partijų išpuoliais prieš sekuliarius visuomenės gyvenimo pagrindus (A. Kubilius gali sau leisti viešai prisipažinti, kad teisės aktus rengia kartu su „Bažnyčios teisės specialistais“). Be to, neregėtą pažangą daro socialinio valdžios sadizmo normalizavimas (socialinių išmokų pjaustymai; gyventojų masių aukojimas ant aukuro tiesiogine prasme, paliekant po vieną gaisrininką apylinkei, ir t. t.). Todėl, lektoriaus nuomone, svarbu suprasti ryšį tarp politinių viršūnių įgyvendinamos socialinės ekonominės politikos ir jų diegiamų „moralinių reformų“.

 

Istorinė celibato esmė – „neproduktyvaus išlaidavimo“ draudimas. Šv. Augustinas įspėjo vienuoles nemylėti viena kitos kūniškai, Šv. Bazilijus mokė vienuolius slėpti savo fizinį grožį tol, kol jo nebeliks, o I. Kantas sugalvojo filosofinį pateisinimą fiziologų idėjai, kad vitalinė individo energija yra „ribota išteklių suma“.

 

Lektoriaus nuomone, celibato principą apibrėžia ne tik uždrausto objekto – sekso arba vartojimo – demonizavimas, bet ir jo kraštutinis sudvasinimas (spiritualizacija). Šiuo požiūriu lektorius analizuos ne tik dešiniąsias neoliberalines kūno kankinimo vardan „augimo“ (ekonominės plėtros) ideologijas, bet ir kairiųjų profsąjungų tradiciją, būtent – jų nenorą imtis „teisės į pasiturimą gyvenimą“ problemos, taip pat pastaruoju metu vėl suklestėjusį antivartotojišką ekopuritonizmą.

 

Pirmosios paskaitose svarstysime tokias potemes: 1) Celibatas ir pomirtinis gyvenimas; 2) Celibatas ir orgazmas; 3) Celibatas ir pedofilija; 4) Celibatas ir fašizmas; 5) Celibatas ir kastracija; 6) Celibatas ir sadomazochizmas. Vėliau pereisime prie ryškiausių „Celibato figūrų“ Lietuvos viešajame gyvenime aptarimo. Mūsų dėmesio sulauks A. Kubilius, A. Šliogeris, A. Greitai, D. Grybauskaitė ir kt. Kelsime klausimą, kodėl Lietuvos gyventojus taip hipnotizuoja ir mobilizuoja „pedofilijos“, sekso ir „pasipriešinimo sistemai“ temos.

 

Laisvasis universitetas (LUNI) – jau antrus metus įvairiuose Lietuvos miestuose veikiantis alternatyvus mokymosi tinklas, pagrįstas savanoriškumo ir tarpusavio pagalbos dėsniais. LUNI prieinamas visiems. Žmonės susirenka miestų erdvėse ir diskutuoja apie vieną ar kitą įdomų, svarbų objektą, dalijasi nuomonėmis ir mintimis įvairiomis temomis. Čia nėra nei pažymių, nei egzaminų, nėra perkamų diplomų, paskaitos vyksta nemokamai, o į jas ateiti gali tie, kurie nori.

 

Daugiau informacijos galite rasti svetainėje www.luni.lt. Kviečiame pirmadieniais nuo 18 val. klausytis radijo laidos „LUNI valanda“ per Start FM internetiniu adresu www.startfm.lt. Norėdami operatyviai gauti informaciją apie Laisvojo universiteto renginius, prisijunkite prie LUNI „Facebook“ grupės arba parašykite laišką Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

 

Vilniaus LUNI iniciatyvinė grupė

2010 01 17