patriotizmas     Prieš trejetą metų didieji šalies naujienų portalai persispausdino išeivijos intelektualo Tomo Venclovos straipsnį „Aš dūstu“ – straipsnį, kuriame jis, deja, puikiai atpažino tam tikras politines ir socialines gyvenimo Lietuvoje tendencijas. Pasirinkęs alegorinėmis figūromis du Aristofano komedijoje „Debesys“ aprašytus Antikos gyventojus – žymųjį filosofą Sokratą ir jo kaimyną, pragmatišką sodietį Strepsiadą – Venclova parodo, kokią kainą žmonės privalo mokėti tada, kai būna apkaltinami „to, kas švenčiausia, niekinimu, moralės ardymu, protų nuodijimu, jaunuomenės tvirkinimu, tautos stuburo silpninimu“.

minia     Monopolinio korumpuoto Seimo savivalė ir kitos jo manipuliacijos iš Lietuvos baigia išstumti tikrąsias demokratines ir žmogiškąsias vertybes lygiai taip pat, kaip ir baigia išstumti į svetimus kraštus daugumą jos gyventojų. Mes jiems nerūpime. Jiems rūpi tik postai, valdžia ir pinigai ir net nesvarbu, kokiais būdais. Jiems rūpi milijonai, plaukiantys į jų kišenes, bei privilegijos jiems ir jų giminėms. Jiems niekada nebus gana.

 

yeisechujnia     Dabar esu susiparinęs: didžiausi Absurdistano apsimyžėliai, teisėchujnios atstovai, užuot gelbėję nepilnametes, nusprendė gaudyti menininkus. Išsigimėliai. Šita sistema – dar blogesnė nei šveitimo sistema. Tokių nususėlių nerasi ir niekur kitur pasaulyje.

susirinkimai vietoj rinkimu     Jau rytoj naktį sužinosime, ką galbūt slėpėme nuo savęs, bet visada žinojome – kad niekas nepasikeitė. Pasibaigus olimpiadai palyginau rinkimus ir sportines varžybas. Kunkuliuojančios rinkimų maratono (sportinis terminas) aistros tik dar kartą patvirtino panašumą.

cepelinas     Naujoji Vyriausybė neabejotinai taps viena spalvingiausių visoje Lietuvos istorijoje ir primins mūsų proproproproanūkiams, kuo baigiasi politika, paremta naci(onali)zmu, – ji baigiasi Aušvicu, tik XXI amžiuje nereikia statyti dujų kamerų – pasaulis laisvas, todėl nacionalizmu grįstose šalyse normalūs piliečiai išsilaksto. Čia lieka tik Žmogiškųjų išteklių atliekos – nuopisos, vadinamos ministerijų klerkais.

rinkimai uzgavenes     Kurį išsirinkti, kuris bus geresnis? Jie tokie geri, tokie blogi, tokie panašūs ir tokie skirtingi! Jeigu milijonai žmonių išlįstų iš televizoriaus ir sugrįžtų į realybę, aptiktų keistą dalyką. Čia, kur jie gyvena, viskas yra kitaip, nei ten, televizoriuje.

lietuviska temide     Be ilgos įžangos tiesiai ir be užuolankų sakau: „Laisvė reikšti savo nuomonę Lietuvoje nužudyta“. Jei esi populiarus žurnalistas, aukšto rango politikas ar žinomas menininkas – dar gali tikėtis, kad po „nešukuotos“ nuomonės paviešinimo tau neteks minti teismų slenksčius. Bet jei esi eiliniu šalies piliečiu vadinamas nekilmingas žemės kirminas – būk pasiruošęs bet kurią minutę pajusti, kuo kvepia tavo „įžūlumas“.

parduoti ar ismesti     Rinkos sąlygomis egzistuoja prekiniai santykiai. Viskas yra tapę preke, bet prekė įgyja vertę tik tada, kai ji parduodama. O ji parsiduoda tik tada, jei yra paklausa. Jei kažkas moka pinigus – vadinasi, yra paklausa. Dviejų žmonių laisvanoriškas sandėris „aš parduodu, tu perki” yra ne tik normalus, bet ir skatinamas reiškinys kapitalistinėje visuomenėje. Jei sulygom dėl kainos – viskas ok.

internacionalizmas     Internacionalizmas – tai sąvoka, kurią šiandien vargu ar išgirsite. Ji išnyko iš informacinės erdvės kartu su tokiomis sąvokomis kaip „klasių kova“, „darbininkų solidarumas“ ir „nacionaliniai išsilaisvinimo judėjimai“. Jaunesniam skaitytojui šis žodis apskritai nėra žinomas, o jei ir žinomas –jis suvokiamas gana paviršutiniškai, kaip, pavyzdžiui, ir terminas „tolerancija“.

putin pussy     Nikolajaus Nosovo apsakyme „Nežiniukas Mėnulyje“ aprašoma Kvailių sala, į kurią suvežami visi, kurie tinkamai nedirba, šlaistosi, jaučiasi labai laisvi. Kvailių saloje taip pat nereikia dirbti. Ten – vien malonumai: kinas, žaidimai, linksmybės. Tačiau atmosfera tokia, kad ilgainiui vien nuo kvailysčių oro ir nuo malonumų vartojimo salos gyventojai apauga vilna ir virsta avimis arba ožiais. O kapitalistai jais naudojasi, išgauna iš jų savo turtams reikalingą žaliavą: vilną, kailį, odą.

vasiliauskaite    „Turbūt yra ir tokių žmonių, kurie pardavė savo balsą ir negyvendami patvoryje, tačiau nuo to jie yra tik dar didesni bomžai“, – sako vienas toks anaiptol bomžo neprimenantis pilietis. Su bemaž fiziologiniu pasibjaurėjimu. Bomžai tai jau tikrai pardavė (ko iš jų norėti), betgi (o Dieve, Dieve...) bomžų gretos turi ir perkeltinę prasmę: dėmesio, bomžai – visai šalia, gal net toje pat parduotuvėje, biure, laiptinėje! Nors skiriasi jie nuo mūsų – normalių, padorių, protingų, sąmoningų – kaip bulvė nuo mėnulio. Tiesiog kita rasė.

trecioji pozicija     Prieš daugiau kaip 20 metų žlugus pasaulinei „realiojo socializmo“ sistemai ir šiandien kapitalizmui atsidūrus ant ekonominio ir ideologinio kracho ribos, ypatingai išpopuliarėjo fenomenas, jo šalininkų vadinamas „Trečiąja pozicija“ (arba „Trečiąja alternatyva“).