- Kategorija: menas
Kažkoks straipsniokas skaitėsi nesmagiai ir išmušė iš pusiausvyros, tad nutariau apsišarvuoti kantrybe ir pažiūrėti, kas gi man gresia, jei nedirbsiu. Naršau internete: „Naujiena. Darbo birža pranešė, kad praeitą savaitę spalio 29 – lapkričio 5 užregistravo 7018 bedarbių ir 981 laisvą darbo vietą”. Nusprendžiau paklausyti liaudies balso.Vartau delfi.lt. Dar dirbantis santechnikas 2009 11 09 09:21 rašo: „Padėtis stabilizuojasi – kas savaitę užsiregistruoja stabiliai vis daugiau bedarbių. Jei vasarą užsiregistruodavo po 5500, rudenį po 6500, tai dabar jau per 7000 bedarbių. Matomai pavasarį užsiregistruos po 8500. O darbo birža tiesiog klastoja duomenis, nes jei 236500 sudaro 10,9 proc., tai darbingo amžiaus žmonių Lietuvoje yra apie 2 400 000. Tuomet pencininkų ir vaikų tik apie 600000. Na kaip galima taip nusiskaičiuoti? Tik stebina tai, kad tarp bedarbių yra pakankamai daug jaunų ir išsilavinusių žmonių. Kodėl jie tiesiog nesėda darbo biržose ir neregistruoja norinčių stoti į bedarbių sąjungą ar asociaciją. Tai taptų didžiausia jėga, be kurios joks nacionalinis susitarimas būtų neįmanomas. Gintautas”.
- Kategorija: menas
Savaite prabėgo ramiai. Atrodo, nieko doro nenuveikiau. Truputį rašiau, truputį skaičiau. Pabaigiau skaityti gerą knygą – J. Paleckio „Žingsniai smėly”. Žinomų politikų dinastijos pradininko prisiminimai apie Lietuvai lemtingus 1926 metus. Nuolaidžiavimo fašistams istorija, labai panaši į šiuos laikus. Ir parašyta sąžiningai, nežiūrint, kad leista tarybiniais metais. Nebuvau skaitęs. Biblioteka metė lauk, bet žmona parnešė ir taip išgelbėjo vertingą knygą. O kiek knygų ideologiniais motyvais buvo išmesta per šiuos du neva „laisvės” dešimtmečius?
Dar aplankiau uošviją – kelioms dienoms pasižmonėti išleidome žmonos tėvus. Šėriau kiauliukus... Nepasakyčiau, kad buvo nuobodu.
- Kategorija: menas
Paryžiaus pankų grupė „Berurier Noir” (arba „BxN”), susibūrusi 1983 m., visą XX a. 9-ąjį dešimtmetį išliko kultinė ne tik Prancūzijoje, bet ir visoje Europoje. Miniminalistinis stilius, griežti gitarų rifai, galinga energija, negailestingi socialiniai tekstai buvo skiriamasis grupės bruožas, tačiau labiausiai „Berurier Noir” išgarsėjo savo scenine klounada. Scenoje muzikantai pasirodydavo persirengę klounais, valkatomis, policininkais ar kiaulėmis, beprotiškai staipydavosi ir leisdavo dainuoti kiekvienam, kas tik panorėdavo. Karnavalas kaip gyvenimo būdas, spontaniškas mitingas kaip pasipriešinimo strategija – štai kokia buvo „Berurier Noir” vėliava. Vokalistas Francois ir gitaristas Laurentas, pritariant ritmo mašinai, kiekvieną koncertą.paversdavo masinine išprotėjusių laukinių šokių aikštele.
- Kategorija: menas
Perskaičiau apie savižudį. Per langą išoko keturių vaikų tėvas, buvęs verslininkas. Negalėjo greitai likviduoti turėtos individualios įmonės, todėl bedarbio pašalpos jam nemokėjo. Darbo ieškojo nuo birželio. Greta – ilgas sąrašas žmonių, dėl panašių problemų pasirinkusių savižudybę. Pasigedau užuojautos tiems žmonėm ir jų artimiesiems. Užvaldė jausmai. Apsirengiau ir išėjau į darbo centrą. Nei darbo rasti tikėjausi, nei jo norėjau. Reikėjo prasiblaškyti.. Norėjosi piktintis – ką, tie rašeivos nežino, kad savižudybė lyg užkratas – iš kelių tūkstančių, perskaičiusių šį rašinį, kas nors gali irgi pasirinkti tokį kelią.
- Kategorija: menas
2007 metais išleistoje rinktinėje „Menas ir socialinės permainos“ („Art and Social Change: A Critical Reader") pateikiama šiuolaikinės radikaliosios kultūros genealogija. Knygoje galima atrasti didelę tekstų ir manifestų kolekciją, kurią į keturias dalis paskirsto skirtingi šiuolaikinės socialinės ir politinės istorijos etapai: 1871-ųjų Paryžiaus komuna, 1917-ųjų sovietų revoliucija, 1968-ųjų socialiniai judėjimai ir 1989-ųjų revoliucijos buvusiame Rytų bloke.
Galima teigti, kad sudarinėjant antologiją buvo pasitelkta genealoginė prieiga. Užuot ieškojusi mitinės pradžios ir jos istorinio tęstinumo, genealogija, kaip sekdamas Friedrichu Nietzsche teigė Michelis Foucault, tiria „tam tikrą praeinančių įvykių sklaidą“. Šiame interviu Brianas Holmesas ir Marco Deseriis dalinasi įspūdžiais apie knygą ir apie kritinės kultūros kūrimo šiandieniame rekuperuotame „semiokapitalizme“ dilemas.
- Kategorija: menas
Atidaviau kelias dienas skaitymui. Kadaise mėgau šį užsiėmimą, bet su metais vis mažiau skaitau, o skaitymas dažnai virsta tam tikra meditacija. Sėdžiu be darbo, tad pasiėmiau mėgstamą rašytoją B. Traveną. Kažkada perskaičiau visas man prieinamas jo knygas. Šį kartą į rankas pakliuvo dvi. „Žygis į Kaobos šalį” (1962) ir „Medvilnės rinkėjai” (1961). Abi – apie besaikį išnaudojimą ir kovą su juo. Apie tai kalba visos to rašytojo knygos. Matyt, toks jau jis buvo – valkataujantis maištininkas ir rašytojas. Leidimo metai įdomūs ne vien dėl to, kad aš tuo metu atsiradau pasaulyje. Tarybų Sąjungoje tuo metu buvo „atšilimas” (aš jo nepamenu, buvau per mažas), kuris jaučiasi ir knygų leidyboje. Tuo metu buvo išleista daugybė puikios įvairių šalių kairiosios minties literatūros. Labai daug knygų apie darbininkų kovą. Vėliau, po kraujyje paskandintų darbininkų streikų, nuvilnijusių po visą Tarybų Sąjungą, tokių knygų nebeleido.
- Kategorija: menas
{youtube}7m5t0IKGuII{/youtube}
- Kategorija: menas
Spalio 2 d. radikalių Ukrainos menininkų grupė, vadovaujama menininko Aleksandro Volodarskio („Shitmano”), surengė teatralizuotą performansą prie Ukrainos Aukščiausiosios Rados. Du jauni žmonės – vaikinas ir mergina – nusirengė nuogai ir imitavo lytinį aktą tiesiog gatvėje. Tai buvo jų protestas prieš Rados priimtą visuomenės moralės apsaugos įstatymą ir Ukrainos Nacionalinės ekspertų komisijos visuomenės moralėsklausimais veiklą. Akcijos dalyviai teigė: „Jei jie gali uždrausti knygas ir televizijos laidas, tai mums belieka tik užsiimti seksu Kijevo aikštėse. Į drakoniškus įstatymus reikia atsakyti laukiniais veiksmais”. Deja, Kijevo milicija šios akcijos idėjos nesuprato ir suėmė prie Rados besimylinčią porelę. Pagal Ukrainos BK 296 str. 2 d. Aleksandras Volodarskis yra apkaltintas chuliganizmu, jam gresia iki 4 metų nelaisvės.
- Kategorija: menas
Tarptautiniame Romos kino festivalyje, kuris šiemet vyko spalio 15-23 dienomis, triumfavo danų režisieriaus Nicolo Donato drama „Brolija” („Brotherhood“ / „Broderskab”). Debiutinė N. Donato juosta pasakoja apie homoseksualią dviejų neonacistinės grupuotės narių meilę. Tai pirmasis režisieriaus, anksčiau dirbusio fotografu, filmas. Jame pasakojama apie du jaunuolius, priklausančius neonacių grupei, kuri persekioja gėjus ir kitataučius. Pagrindinis veikėjas Larsas, atitarnavęs kariuomenėje, prisijungia prie grupės, tačiau užmezga slaptus meilės santykius su grupės vadeiva Jimmy’iu.
- Kategorija: menas
Eidamas devynioliktus metus jaunasis Pablas Ruizas palieka gimtąją Ispaniją, trokšdamas atsidurti avangardinės Paryžiaus tapybos sūkuryje. Šis žmogus tampa visiškai naujų formų, tokių kaip kubizmas, kūrėju. Jo darbai ženklina posūkį moderno link, kuriam lemiamą įtaką menininkas darys ir ateityje. Nuo 1900-ųjų ant savo paveikslų jis pasirašo tik „Picasso“ – motinos mergautine pavarde. Jau savo amžininkams šis dailininkas tampa šimtmečio genijumi. Didžiąją savo gyvenimo dalį Picasso (1881–1973) praleidžia Prancūzijoje. Ilgą laiką jis nerodo ypatingo dėmesio kasdieninei Ispanijos politikai. Ir tik gilūs politiniai sukrėtimai, vykstantys paskutiniųjų Antrojo pasaulinio karo metų išvakarėse, priverčia jį nukreipti žvilgsnį į tėvynę.
- Kategorija: menas
Vėl pirmadienis, ketvirta bedarbystės savaitė. Diena gal ir nėra išskirtinė, bet vakarui turiu šeimos šventę – septyni metai kaip susituokę. Dieną pradėjau beveik kaip įprastai, tik darbo neieškojau. Mieste aplankiau porą pažįstamų. Turėjau dar kelis „Juodraščio” (toks širdžiai mielas žurnalas) numerius – padovanojau geriems žmonėms. Šnektelėjau su viena moteriške – ji visuomenininkė, vadovauja neįgaliųjų organizacijai. Pasiėmė mano telefono numerį, esu rašęs apie jų renginius. Jiems reikia tokių žmonių, o man – užsiėmimas, galimybė ką nors naudingo nuveikti. Vis geriau nei tuščiai maltis. Pastaruoju metu turiu per daug laisvo laiko, pradedu ieškoti kuo užsiimti.
Puslapis 13 iš 27