2011 m. žiemą atliktame Kalifornijos universiteto mokslininkų eksperimente buvo tiriama, kaip žmonių elgesį lemia jų socialinė padėtis. Išanalizavę įvairios socialinės padėties žmonų elgesį, mokslininkai patvirtino seną tiesą, kad turtingieji dažniau sukčiauja, meluoja ir pažeidinėja įstatymus, be to, mažiau užjaučia į nelaimę pakliuvusius žmones.

     Žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ paskelbtuose tyrimo rezultatuose teigiama, kad pasiturintys žmonės yra godesni, derybų metu linkę į melą ir apgaudinėjimą, dažniau linkę pažeisti kelių eismo taisykles, pasiimti daugiau gėrybių iš bendro krepšio, nuslėpti informaciją arba suklaidinti aplinkinius, imti kyšius, vogti iš darboviečių ir reikalauti iš savo klientų kur kas daugiau, nei realiai verta prekė ar paslauga. Pavyzdžiui, prabangių automobilių savininkai linkę dažniau užkirsti kelią kitiems automobiliams ir partrenkti pėsčiuosius. Turtingesni prisipažino, kad yra pasirengę sukčiauti ir taip iš tiesų darė norėdami gauti 50 dolerių prizą.

     Eksperimentui vadovavęs prof. Paulas Piffas sako, kad netinkamo turtingųjų elgesio priežastis tikriausiai yra jų godumas ir egoizmas. Pasak mokslininko, didelis turtas suteikia žmonėms klaidinantį pojūtį, kad jie turi daugiau teisių ir gali sau viską leisti. O štai mažiau turtingi rečiau sukčiauja, nes yra labiau priklausomi nuo savo bendruomenės. Vis dėlto lieka neaišku, ar turčiai žmonės susikrovė turtus dėl savo neetiško elgesio, ar juos jau vėliau pakeitė pinigai. „Sprendžiant iš visko, tai greičiausiai uždaras ratas“, – pabrėžė P. Piffas.

     Tas pats tyrimas nustatė ir kitą faktą, kad neturtingųjų klasei priklausantys asmenys psichologiškai labiau reaguoja į kitų patiriamą kančią ir yra linkę reikšti užuojautą kur kas greičiau nei tą daro turtingesnių sluoksnių atstovai. Turtingiems asmenims sunkiau sekasi pastebėti kitų žmonių sielvartą ir kančias.

     „Vargingiau gyvenančių asmenų gerovei dažniau kyla grėsmė, todėl tarp jų ir yra labiau paplitusi užuojautos bei bendradarbiavimo kultūra. Tuo tarpu turtingesni asmenys yra labiau susikoncentravę į save, jie užaugo turėdami daugiau laisvės ir savarankiškumo. Jiems turėtų geriau sektis individualizmą ir konkurenciją skatinančioje aplinkoje“, – teigė tyrime dalyvavusi Kalifornijos universiteto socialinės psichologijos specialistė Jennifer Stellar.

     Mokslininkų išvados prieštarauja ankstesnių tyrimų rezultatams, kurtie teigė, kad žemesnių socialinių sluoksnių atstovai yra priešiškesni vienas kitams ir yra linkę tarpusavyje peštis.

     Trijuose tyrimo eksperimentuose dalyvavo įvairioms etninėms grupėms priklausančių jaunų žmonių. Dalyviai buvo suskirstyti į tris grupes. Pirmojo eksperimento metu dalyviai buvo vertinami pagal tai, kaip dažnai jie patiria ir kaip intensyviai išgyvena įvairias emocijas. Antrojo eksperimento metu dalyviai žiūrėjo du vaizdo klipus: viename buvo rodoma konstravimo instrukcija, kitame – pasakojamos emocionalios istorijos apie šeimas, auginančias vėžiu sergančius vaikus. Trečiąją tiriamųjų grupę mokslininkai padalino poromis – jie turėjo dalyvauti įsivaizduojamame darbo interviu ir varžytis tarpusavyje dėl laboratorijos vadovo pareigų.

     Mokslininkai tikina, kad tyrimu norėta paskatinti socialinių sluoksnių bendradarbiavimą, o ne sukelti dar daugiau trinties, ypač prasidėjus pasaulinių protesto judėjimų bangai.

     Pagal www.sciencedaily.com ir www.globalpost.com parengė N.K.

     2012 04 02