Skinhedai, arba skinai, – Europoje ir Šiaurės Amerikoje paplitęs neformalus jaunimo judėjimas, kurio nariai aktyviai propaguoja Hitlerio, baltosios rasės grynumo, smurto ir prievartos idėjas, jų įvaizdžiui būdingos skustos galvos (iš to ir kilo grupuotės pavadinimas), karinio stiliaus drabužiai ir avalynė, nacistinės ir rasistinės simbolikos naudojimas.
Lietuvoje skinai pirmą kartą užfiksuoti 1994 m. balandžio 20 d. per futbolo rungtynes tarp Lietuvos ir Izraelio rinktinių, kur jie skandavo: „Žydus pjauk – judos lauk"52. Išpuolis būtent per futbolo rungtynes nėra atsitiktinis faktas – patys skinai save kildina iš futbolo sirgalių „ultrų", atsiradusių dar sovietiniais laikais, kai SSRS aukščiausiosios lygos futbolo komandų sirgaliai neretai sukeldavo dideles tarpusavio muštynes. Dalis skinų ir dabar ištikimi „ultrų" tradicijai, jų prioritetas – ne nacionalizmas ir rasizmas, bet savo komandos palaikymas ir muštynės su kitų komandų sirgaliais53.
Beveik tuo pačiu metu Vilniaus skinai 100 egzempliorių tiražu pogrindyje išleido nedidelį žurnalą „Naujas kelias", kuris buvo platinamas iš rankų į rankas. Antrasis ir paskutinis „Naujo kelio" numeris pasirodė 1994 m. pabaigoje.
Kaip ir dera pogrindiniam leidiniui, „Naujas kelias" buvo nekokybiškai išleistas ir neribotai radikalus. Jame netgi publikuojamos kelios negrabiai ranka nupieštos žudynių scenos, ypač detalizuojant šaltojo ginklo kontaktą su žmogaus kūnu, be to, įvairiose vietose matyti pripieštų kartuvių su kilpose kabančiais žmonėmis bei kitokių „originalių" paveikslėlių. Šalia smurto scenų – pagrindinis šūkis: „Mes ateisim!", o ant viršelio – svastikos ir Gedimino stulpų hibridas.
Leidinio „Naujas kelias" emblema atskleidžia Lietuvos neonacių siekį „lietuvišką" nacionalizmą derinti su hitleriniu nacizmu – Gediminaičių stulpai įkomponuoti į svastiką
Etniniu klausimu leidinio pozicija panaši į tradicinę antisemitinę agitaciją, tačiau jaučiamas jaunatviškas kūrėjų maksimalizmas: „Vyksta kova! Tarp ko? Taip, tarp žydų ir nežydų. Galbūt net ne kova, o žydų primestos pinklės, iš kurių karts nuo karto norime išeiti". Karinga maniera pateikiami standartiniai „kaltinimai" žydams: komunizmas, kitų tautų pavergimas, chaoso kėlimas, organizuotas nusikalstamumas ir pan.
Kitoms tautoms „Naujame kelyje" atskirai dėmesio neskiriama, tik „rusakalbiai" įvardijami kaip pagrindiniai žydų mafijos pagalbininkai Lietuvoje.
Lietuvos kontūrai, apibrėžti spygliuota viela – puiki skinhedų požiūrio į demokratiją iliustracija
Palyginti mažame leidinuke sugebėta aprėpti ir egzistuojančias socialines problemas, netgi siūlomi originalūs jų sprendimų būdai. Į klausimą, kodėl daugėja bedarbių, atsakoma: „20% darbo vietų užima kitataučiai, o gal net siauraakiai kitarasiai. Darbo vietos Lietuvoje pirmiausiai turi būti skiriamos lietuviams. <...> Kol mes lankstysimės prieš kitataučius ir garbinsime demokratiją, tol nebūsime tikri dėl savo darbo, ateities ir vaikų gerovės. <...> Tegyvuoja diktatūra". O štai valkataujančių ir išmaldos prašinėjančių piliečių problemas siūloma spręsti taip: „juos reikia naikinti: sukišti į dujų kameras, kaip parazitus. <...> Tegyvuoja tvarka!"
Ta pati redakcinė komisija 1995 m. leido lapelius „Ateitis", kuriuose taip pat propaguojamas smurtas: „Naciai Europoje sunaikino 6.000.000 žydų. Šiandien Europa atsikvėptų lengviau, jei kas nors nuvalytų nuo jos nors 100.000 pankų".
1995 m. rugsėjo 8 d. skinas Vidmantas Gulbinas sumušė Japonijos pilietį, o gruodžio 23 d. išniekino Klaipėdos žydų kapinėse esantį memorialą54.
Skinai kurį laiką elgiasi išties įžūliai – 1995-1997 m. Vilniuje buvo sumušti Japonijos diplomatas su žmona55, korėjietis studentas, Kazachstano piliečiai, juodaodei JAV diplomatei grasinta peiliu, ji rasistiškai užgauliojama, Klaipėdoje į upę įmestas korėjietis56. Svastikos ir jas atitinkantys užrašai Vilniuje tapo įprastais sieninės tapybos pavyzdžiais. Per futbolo rungtynes ir koncertus skinai tiesdami į viršų rankas skanduodavo „Heil Hitler", „Juden raus" ir pan.57 Visa tai nelabai stengėsi maskuoti – netgi noriai pozuodavo žurnalistams.
Tuo laikotarpiu susikūrė iki šiol tebeegzistuojanti kol kas vienintelė Lietuvoje „White power" muzikos grupė „Diktatūra". 1996-2001 m. pogrindyje ji išleido penkias kasetes: „Metas", „Tvarkoi", „Tuzinas", „Mūsų-Jūsų" ir „Pasaulis apsivers"58. Grupė groja sunkiąją ir agresyviąją „White power" muziką, dainų tekstuose skatinamas ne tik nacionalistinis („priešui neleisim čia kišti rankas", „daugiau niekada nepasiduos lietuvių tauta", „vietoj palaimos priešas gaus peilį į pašonę"), bet ir nemotyvuotas smurtas („iškritusios smegenys ir purvinas kraujas", „kraujo reikalauja minia"), o kartais net paranoja („esi bandomas triušis", „stebėtojas stebi viską iš šalies")59.
Matyt, pajutę, kad jų veiklos teisėsaugos institucijos netoleruos, 1998 m. skinai pakeitė taktiką, ėmė laikytis tam tikros konspiracijos (1998 m. sausį už savo „žygdarbius" trejų metų laisvės atėmimo bausme bei pusės turto konfiskavimu nuteistas bene agresyviausias Klaipėdos skinas Vidmantas Gulbinas60, panašiu laiku į teisiamųjų suolą sėdo ir vilnietis Vitalijus Michailovskis). Iš visuomenės dėmesį patraukiančių veiksmų teliko vėliavų su svastikomis kabinimas įvairiose Vilniaus (kai kada Klaipėdos ir Kėdainių) vietose kiekvienais metais naktį į balandžio 20 d., taip pažymint Hitlerio gimtadienį61. Netgi per futbolo rungtynes ir koncertus skinai dažniau ėmė skanduoti kiek „nuosaikesnius" šūkius. 2000 m. sieninėje tapyboje svastiką vis dažniau pakeičia rasistų emblema „White power" (kryžius su apskritimu). Rečiau imta siautėti žydų kapinėse ir Holokausto atminimo vietose.
Tačiau skinų ideologija nepripažįsta ramybės, ji skatina aktyvų smurtą. 2000 m. rudenį užfiksuoti keli kriminaliniai skinų išpuoliai: rugsėjo 10 d. Klaipėdoje gana smarkiai sumuštas ir apiplėštas žmogus, kitas žmogus peiliu sužalotas lapkričio 17 d. Vilniuje, Subačiaus gatvėje, per muštynes, tačiau policija šiais atvejais rimčiau nesusidomėjo. Kaip smulku chuliganizmą, būdingą skinų grupuotei, galima traktuoti Seimo vartų apšlapinimą, kurį Vilniaus skinai gyrėsi atlikę 2001 m. kovo mėn., traukdami į sunkiosios muzikos koncertą. 2001 m. antrojoje pusėje skinai vėl ėmėsi „politinių" akcijų: rugpjūčio 2 d. Vilniuje, Arkikatedros aikštėje, sumuštas juodaodis Senegalo pilietis Habib Kane, lapkričio 2 d. nusiaubtos Holokausto aukų kapinės Mažeikiuose. Panašu, kad skinai vėl įžūlėja ir artimiausioje ateityje tikrai nenusiramins.
Apskritai skinų judėjimas Lietuvoje netapo masinis, nes šalis kol kas rasiškai nėra marga. Didesnių skinų grupuočių esama tik Vilniuje (40-50 asmenų) ir Klaipėdoje (20-30), kai kuriuose kituose Lietuvos miestuose veikia pavieniai entuziastai, kurie vis dėlto irgi gali pridaryti nemenkų rūpesčių, – tai rodo ir mažeikiškio Egidijaus Rozenbergo (g. 1984 m.), 2001 m. lapkričio 2 d. nusiaubusio Holokausto aukų kapines prie Mažeikių, veiksmai62. Kita vertus, Lietuvoje skinai nėra uždara grupuotė, į kurią visuomenė žvelgia priešiškai, kaip tai būdinga Vakaruose. Mūsų šalyje jie gerai sutaria su bendraamžiais, kurie nėra skinai, ir šitaip daro įtaką jiems savo idėjomis. Todėl dažnai svastika ant sienos nupiešta ne „tikro" skino, o nacistinių kliedesių prisiklausiusio jaunuolio. Skinai gerai sutaria su „metalistais", aktyviai dalyvauja jų koncertuose. Netgi su pankais, kurie save laiko antirasistais, santykiai nėra įtempti; skinai ramiai užeina į pankų klubus Vilniuje, nors, pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje tai būtų neįmanoma.
Artimiausia skinams jaunimo grupuotė yra vadinamieji „metalistai", kurių Lietuvoje priskaičiuojama iki dvylikos tūkstančių. Dalis „metalistų" bando propaguoti senąjį lietuvių tikėjimą, supriešindami jį su svetimųjų atnešta krikščionybe. Grupuotės interneto puslapyje www.dangus.net63 vienu iš neapykantos objektų įvardijamas „judeo-christianism", tad galima kalbėti apie „pagonių" ir skinhedų požiūrių suderinamumą bei savitarpio supratimą. Nesunku šiame puslapyje rasti ir tradicinės antisemitinės propagandos apie pasaulinį žydų sąmokslą: 2002 m. rugsėjo 10 d. publikuojamas straipsnis, kuriame įrodinėjama, kad abstraktūs „žydai" (konkrečiai nenurodant jokios organizacijos nei institucijos) suorganizavo 2001 m. rugsėjo 11 d. teroro aktą JAV.
Kita savotiška transformacija – grupės skinų tapimas baikeriais. 1999 m. įkurta grupuotė „Vilniaus vorai", save laikanti „baikeriais patriotais"64. Grupuotės emblemoje pavaizduotas voras yra su svastika ir dvasiškai jie liko kur kas artimesni skinams bei „metalistams" negu tradiciniams baikeriams.
Lietuvių skinhedų kontaktai su bendraminčiais užsienyje labai riboti, jie nepriklauso tarptautiniams skinhedų tinklams. Netgi į tarptautinę rasistinės „White power" muzikos įrašų sistemą Lietuva neįtraukta. Priežastys – ne techninių galimybių stoka. Tiesiog Lietuvos skinhedams būdingas toks mąstymo paradoksas: pagerbdami Hitlerį ir vokiečių nacius, kartu save jie suvokia kaip baltus, kuriems svetimi ir grėsmę kelia tiek slavai, tiek germanai. Patys jokio prieštaravimo jie čia neįžiūri ir netgi mėgina sukurti grynakraujų baltų identifikavimo sistemą remdamiesi kaukolės dydžiu, naudodamiesi nacistinės Vokietijos šios srities „praktika".
52 „Miestų skustagalviai kariauja su saulėgrąžas mėgstančiais urlaganais", Lietuvos rytas, 1996, birželio 18, Nr. 149.
53 http://pietu4.ten.lt/
54 „Nuteistas fašistinės grupuotės lyderis", Lietuvos rytas, 1998, sausio 24, Nr. 19.
55 D. Sinkevičius, „Diplomatą sumušę chuliganai buvo neteisėtai paleisti", Lietuvos aidas, 1997, balandžio 18, Nr. 18.
56 J. Damulytė, „Lietuva – pavojinga šalis užsienio turistams", Veidus, 1997, lapkričio 29, p. 42-44.
57 N. Kesminas, „Futbolo mėgėjai svečius Vilniuje pasitiko įžeidimais", Lietuvos rytas, 1997, rugpjūčio 16, Nr. 191.
58 http://www.diktatura.com/
59 Garso kasetė „Tuzinas", 1998 m.
60 „Nuteistas fašistinės grupuotės lyderis", Lietuvos rytas, 1998, sausio 24, Nr. 19.
61 L. Kulka, „Per Adolfo Hitlerio gimtadienį vėliava su svastika sostinėje tapo tradicija", Lietuvos aidas, 2002, balandžio 22, Nr. 91.
62 R. Pauliukevičius, „Mažeikiuose sulaikytas fašistuojantis jaunuolis", Klaipėda, 2001, lapkričio 20, Nr. 271.
63 Dabar - http://www.ferrum.lt/
64 D. Kaikarytė, „Vorų" klubo nariai visus baikerius į šventę įleis nemokamai", Lietuvos rytas, 2000, liepos 12, Nr. 162.
(Pastaba: kai kurios interneto nuorodos - atnaujintos)
Dešinysis ekstremizmas šiandieninėje Lietuvoje / Giedrius Kiaulakis ; Pilietinių iniciatyvų centras. - Vilnius : Garnelis, 2002
