Laisvasis universitetas (LUNI) ir neseniai susikūrusi Lietuvos humanistų asociacija (LHA), siekdama tęsti Lietuvos tarpukario laisvamanių tradicijas, kviečia į prof. dr. Dobilo Kirvelio paskaitą.

Paskaitos tema: „Lietuvos laisvamaniai ir Laisvamanių etinės kultūros draugija. Asmenybės ir veikla (1918–1941)“. Renginys vyks kovo 30 dieną, trečiadienį, 18:00 val., baro „Misterija“ I a. salėje, Totorių g. 18, Vilniuje.

Nuo seniausių laikų mokslininkams ir logiškai mąstančioms asmenybėms kildavo laisvamaniška mintis, kad Dievas yra žmogaus išgalvota fikcija. Abejonės visagalio Dievo samprata Europoje pradėjo ryškiau reikštis kartu su Renesansu. Tarpukario Lietuvoje laisvamanybė plito išsilavinusių mokslo žmonių ir visuomenės veikėjų tarpe, ypač tų, kurie pakėlė Lietuvą atgimti ir kūrė demokratinę Lietuvos Respubliką.

Dalis jų tapo aktyviais (net karingais) laisvamaniais ir įkūrė Laisvamanių etinės kultūros draugiją (LLEKD) – dr. Jonas Šliūpas, prof. Jonas Kairiūkštis, Matas Untulis, Juozas Baldžius, Alfonsas Žukauskas, Jonas Ilgūnas ir kt. Kiti religijai buvo labiau tolerantiški, ir laisvamanybę Lietuvoje platino savo kultūrine veikla bei asmeninio gyvenimo etiniu pavyzdžiu – dr. Jonas Basanavičius, dr. Vincas Kudirka, Jonas Biliūnas, prof. Petras Leonas, prof. Vincas Čepinskis, prof. Steponas Kairys ir jo žmona adv. Ona Leonaitė-Kairienė, adv. Liuda ir prof. Antanas Purėnai, prof. Petras Avižonis, prof. Jonas Vabalas-Gudaitis ir kiti.

Aktyvieji laisvamaniai leido dvisavaitinį laikraštį „Laisvoji mintis“, o tolerantiškieji – mėnesinį žurnalą „Kultūra“. Laisvamanystė, kartu su kairiosiomis politinėmis idėjomis, plito ne tik miestų, bet ir kaimo jaunimo tarpe.

LUNI info

2011 03 28