„Vilnius – Europos kultūros sostinė” (VEKS) ideologija nusakoma vienu paprastu sakiniu: „Miesto istorinis paveldas bei tradicinis kultūrinis gyvenimas svarbūs, tačiau tik tiek, kiek jie suformuoja pagrindą Europos kultūros sostinės programai organizuoti“. Kitais žodžiais tariant, VEKS'o organizatoriai rėžia, kad Vilnius su visa savo kultūra, istorija jiems nė kiek nesvarbus, iš Briuselio vadovaujamiems „kulturtrėgeriams“ svarbi tik vilniečių auditorija, kad būtų kam rodyti kvailinantį, visus eurostandartus atitinkantį reklaminį šou. O koks šou be reklamos – be blizgaus kičinio popierėlio, pridengiančio nykią tikrovę ir parodančio butaforinį, dirbtinai paspalvintą fasadą? Dabar ideologijos neva nebėra, ją pakeitė reklama ir viešieji ryšiai. Tačiau šiose srityse VEKS'o ideologai kartais nepasistengia, ir pro spalvingą jų planuojamų renginių rūbą pasimato... kerziniai sovietinių politrukų batai, tiesa, su etikete „MADE IN EU“.
Šių metų pradžioje VEKS'o organizatoriai išplatino oficialų kreipimąsi į Lietuvos fotografus, kviesdami atsiųsti savo fotografijas, kurios bus demonstruojamos keturiose parodose. O kad kvaili menininkai neprifotografuotų ko nereikia, prie laiško pridėjo sąrašą kriterijų, pagal kurį bus atrenkamos GEROS IR TINKAMOS nuotraukos. O šis kriterijų sąrašas suformuluotas taip ideologiškai tiesmukai ir atvirai, kad norom nenorom prilygsta sovietinių partorgų direktyvoms, kuriomis prieš pusšimtį metų valdžia plovė smegenis „nesusipratusiems“ menininkams. Ko reikia VEKS'ui ir dabartinei Vilniaus bei Briuselio valdžiai?
Reikia gerų, išskirtinių, efektingų, spalvotų nuotraukų apie Lietuvos pasiekimus ir laimėjimus.
Spalvos turi būti ryškios, darnios, gražios ir vientisos.
Fotografijose turi atsispindėti Lietuvos narystė ES, ES simboliai, iškilmės, pasekmės, ženklai.
Fotografijose reikia vaizduoti modernius, gražius kelius, geležinkelius, viadukus, daugiaaukštes sankryžas.
Pageidautina fotografuoti Joną Meką, Valdą Adamkų, Algirdą Julių Greimą arba Igną Domeiką.
Nuotraukose pageidautina parodyti medų, alų,.šaltibarščius ir midų.
Nereikia žmonių portretų ar įprastos įvykių dokumentikos.
Šiukštu vengti nykių, baisių, buitinių vaizdų.
Visą šių „meninių“ kriterijų sąrašą rasite, pvz., Lietuvos fotomenininkų sąjungos svetainėje. Jį perskaičius, dar kartą patvirtini savo nuomonę, kad VEKS'as – tai elementarus viešųjų ryšių (kitaip – ideologijos) produktas, kurio tikslas – simuliuoti kultūrinį procesą ir kurti miesčionišką spektaklį, neva atskleidžiantį „pozityvų Lietuvos ir jos sostinės įvaizdį“. Viso sumanymo tikslas – laimingų ir besišypsančių žmonių minios, kurias reguliuoja geraširdžiai policininkai. Daugiau VEKS'e nieko nėra.
2008.07.14
Vietoj plastmasinio VEKS'o pasaulio siūlau keletą tikroviškų Šarūno Mažeikos foto:
