Praeitą savaitę JAV valdžia pritarė prieštaringai vertintam ryšių sekimo įstatymui. Demokratų ir respublikonų partijos susitarė dėl nesankcionuoto ryšių stebėjimo ir įstatymu apsaugojo stebėjimui padedančias ryšių kompanijas. Šis įstatymas apsaugos nuo teismo tas ryšių kompanijas, kurios padeda vyriausybei klausytis piliečių telefoninių pokalbių ir sekti susirašinėjimą internete. Nesankcionuotas ryšių stebėjimas JAV vyksta jau šešerius metus, per kuriuos įvairioms šnipinėti padedančioms ryšių kompanijoms buvo iškelta apie 40 bylų, kurias iškėlė sekami asmenys ir asmens privatumo teises ginančios organizacijos. Naujasis įstatymas ryšių kompanijoms leistų argumentuoti, kad jos gavo prezidentinius nurodymus, liepiančius stebėti ryšių linijas, siekiant užkirsti kelią teroristiniams išpuoliams, ir taip išvengti teismo bausmės.
Anot Baltųjų Rūmų atstovo Tony Fratto, naujasis įstatymas atitinka Busho administracijos reikalavimus. Įstatymui pritarė respublikonai ir dalis demokratų. Respublikonų partijos atstovas Roy Bluntas mano, kad remiantis šiuo įstatymu bus nutrauktos visos bylos, iškeltos prieš šnipinėjančias ryšių kompanijas. Tuo tarpu tokiam valdžios sprendimui nepritariantis demokratas Russas Feingoldas teigia, kad šis įstatymas yra visiška kapituliacija.
Naujasis sekimo įstatymas įsigalios iki rugpjūčio mėnesio, kada yra numatyta pradėti naujas stebėjimo operacijas.
Švedijos valdžia virto „Didžiuoju broliu”
Panašus įstatymas prieš keletą dienų priimtas ir dešiniųjų valdomoje Švedijoje. Šioje šalyje jis taikliai vadinamas „Didžiojo Brolio“ įstatymu. Pagal jį nacionalinio saugumo sumetimais bus galima klausytis visų tarptautinių telefoninių pokalbių ir tikrinti į užsienį siunčiamus bei iš ten gaunamus elektroninius laiškus. Kaip ir Amerikoje, šis įstatymas, įsigaliosiantis kitų metų sausio mėnesį, priimtas motyvuojant terorizmo grėsme - jis neva leis sumažinti terorizmo pavojų. Tuo tarpu teisės į privatumą ir žodžio gynėjai teigia, kad šiuo įstatymu vyriausybei suteikta teisė šnipinėti visus šalies gyventojus, nepriklausomai nuo to, ar jie bendrauja šalies viduje, ar komunikuoja su kitų šalių piliečiais.
Dėl šio įstatymo Švedijoje diskusijos netyla jau nuo 2005 m., kai pirminiam įstatymo projektui nepritarė tuometinė valdančioji socialdemokratų vyriausybė. Po 2006 m. rudenį įvykusių Riksdago rinkimų iš keturių partijų (konservatorių, centristų, liberalų ir krikščionių demokratų) sulipdytas valdantysis dešiniųjų jėgų blokas netruko grįžti prie kairiųjų atmesto įstatymo nuostatų. 2007 m. pradžioje įstatymo priimti nepavyko ir jis buvo grąžintas parlamento komitetui taisyti. Na, o 2008 m. birželį dešiniesiems pagaliau pavyko: už Švedijos gynybos ministerijos parengtą ir Švedijos centro ir dešiniųjų vyriausybės remiamą įstatymo projektą balsavo 143 parlamentarai, prieš – 138, vienas Riksdago narys susilaikė.
Nuo 2009 m. sausio 1 d. Nacionalinei gynybos radijo agentūrai (FRA) suteikta teisė stebėti elektroninį susirašinėjimą ir klausytis pokalbių telefonu, peržengiančių Švedijos sienas. Nors Švedijos vyriausybė tikina, jog bus stebimas tik bendravimas su užsieniu, kritikai pastebi, jog net ir šalies viduje dauguma elektroninių laiškų yra siunčiami per serverius, esančius užsienyje, todėl neišvengiamai turės patekti į FRA akiratį. Be to, FRA, norint stebėti savo piliečius, nebereikės gauti specialaus teismo išduoto orderio. Galiausiai baiminamasi, jog bus klausomasi ne tik pokalbių telefonu, bet ir fiksuojamos trumposios žinutės, nustatoma, kokiose interneto svetainėse yra lankomasi. FRA ketina investuoti apie 200 mln. Švedijos kronų (apie 73,5 mln. litų) į galingo kompiuterio, šifruojančio raktinius žodžius, frazes ir dialektus bei fiksuojančio fizinius ir elektroninius subjektų adresus, sukūrimą.
Įstatymas priimtas nepaisant gausios žurnalistų sąjungų, laikraščių leidėjų asociacijų, Švedijos saugumo tarnybos, pilietinių organizacijų ir plačiosios visuomenės kritikos. Vykstant balsavimui dėl įstatymo priėmimo, priešais Švedijos parlamentą susirinkusiems protestuotojams buvo dalinama George`o Orwello knyga „1984–ieji“.
Pasak „Google“ patarėjo privatumo politikos klausimais Peterio Fleischerio, „Švedijos priimtas įstatymas prilygsta tokių valstybių kaip Kinija ar Saudo Arabija vykdomai cenzūros ir piliečių sekimo politikai“. Pilietinės organizacijos „New Welfare Foundation“ atstovas Peras Strömas teigia, kad toks įstatyminis reguliavimas yra monstriška priemonė, siekianti kontroliuoti asmeninį žmonių gyvenimą.
O kaip su telefonų pasiklausymu Lietuvoje?
Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos Seime, įgyvendinant Europos Parlamento ir Europos Tarybos Duomenų saugojimo direktyvą, buvo priimtas Elektroninių ryšių įstatymas, pagal kurį stacionaraus ir mobiliojo ryšio bendrovės įpareigotos fiksuoti ir 6 mėn. saugoti duomenis apie telefoninius gyventojų pokalbius, trumpąsias tekstines žinutes ir elektroninius laiškus. Tiesa, naująjį įstatymo projektą, motyvuodamas tuo, jog įstatymu sukuriamos pareigos privatiems subjektams turėtų būti finansuojamos iš valstybės biudžeto, vetavo Prezidentas Valdas Adamkus.
Parengė dp
2008.06.22