Norėčiau atkreipti Jūsų dėmesį į mūsų šalyje leidžiamą laikraštį "XXI amžius", save apibūdinantį taip: "Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis". Būtent dėl pastarosios priežasties, t.y. pabrėžiamo to leidinio religinio (katalikiško) pobūdžio, ir norėčiau atkreipti Jūsų dėmesį į jį, kaip į įdomų ir kartu šokiruojantį socialinį reiškinį. Nesu nusistatęs prieš religijas ar konkrečiai – prieš krikščionybę, tačiau mane pribloškė tai, kokią nevaržomą ir atvirą nacistinę propagandą skleidžia šis leidinys, ir kokią "šventumo" aurą kartu sau priskiria. Prašau, kad jūs, kaip viena iš nedaugelio minios beprotybei nepasiduodančių organizacijų šioje šalyje, plačiau pristatytumėte šį reiškinį, jo groteskiškumą ir pavojingumą trapiai visuomenei.2008 m. kovo 21 ir 28 dienų numeriuose yra du straipsniai skustagalvių eitynių kovo 11 d. tema ("Apie lietuvišką pasaką „Dangus griūva!" bei "Absurdas ar provokacija. 2008 m. kovo epopėja"). Abu šie straipsniai "krikščionišką meilę" skleidžiančiame laikraštyje neonacių maršo nesmerkia ar nekritikuoja kaip kraštutinumo, o atvirai jį garbina ir proteguoja. Vieno iš straipsnių autorius – tų eitynių dalyvis ir pagarsėjęs radikalas Marius Kundrotas.
Šiuo metu daugelyje valstybių veikia rasistinės ir neonacistinės organizacijos bei partijos: jos turi savo tinklapius ir laikraščius. Nesistebėčiau, jei panašūs straipsniai rastųsi tokio pobūdžio spaudoje (pvz., www.patriotai.lt), ir tai tikrai nepriverstų manęs rašyti šio laiško. Tačiau problema persikelia į visiškai kitą lygmenį, kai šie straipsniai tikslingai platinami tokio leidinio kaip "XXI amžius" kontekste. "XXI amžius" yra autoritetingas, tarpukario metais leisto "XX amžiaus" tradicijos tesėjas, kuriame dirba išsilavinę, garbaus amžiaus, visuomenėje gerai žinomi žmonės. Jis turi pastovų prenumeratorių ratą – taip pat išsilavinusių, vyresnio amžiaus piliečių. O svarbiausia – šis laikraštis save įvardija "Krikščioniškos minties ir kultūros" skleidėju, taigi propaguojančiu krikščioniškas vertybes ir diegiančiu jas savo skaitytojams.
Veikiausiai yra dar vienas faktas, paskatinęs mane prabilti apie visuomenėje vykstančius procesus, – - dar vienas „XXI amžiaus” straipsnis šia tema, pasirodęs balandžio 4 d. pavadinimu "Provincialumas". Čia neonacių eitynės apibūdinamos štai kaip: "Tai buvo tikrai graži ir nuostabi eisena. Matydamas tiek daug tautiškai susipratusio jaunimo, išgirdęs gražias dainas, aš net apsiverkiau, pasijutęs esąs ankstesniuose Sąjūdžio mitinguose, kurių jau nebūna – taip viskas buvo gražu, neįprasta".
Labiausiai mane pribloškė, kad šalia straipsnio puikuojasi kiti – kalbantys apie Popiežiaus vizitus, krikščionišką meilę, amžinąjį gyvenimą ir t.t.. Mane pribloškė suvokimas, kaip niekšiškai neapykanta čia inkorporuojama į, atrodytų, pozityviausios ir nekalčiausios vertybinės sistemos vidų. Kokias pasekmes tai pranašauja ir ką pasako apie visuomenės psichologinę būklę?
Deivis
2008.06.10 18:40:00
Redakcinės kolegijos prierašas:
Dėkui, Deivi, už pilietišką rūpestį dėl stiprėjančių lietuviško neonacizmo sąsajų su klerikaliniais fundamentalistais. Būtent toks ir yra „XXI amžius” – klerikalinis, nacionalistinis ir šovinistinis laikraštpalaikis. Apie šio laikraščio redaktoriaus Edvardo Šiugždos požiūrį į kovo 11-osios neonacių maršą anarchija.lt jau rašė. Tačiau kur kas didesnį rūpestį mums kelia ne ultradešiniųjų radikalų išpuoliai, o gana nuosaikių religinių sąjūdžių radikalėjimas, pvz., bernardinai.lt kampanija už didkriminacinės Šeimos koncepcijos priėmimą. Tad artimiausioje ateityje planuojame serija straipsnių apie neonacizmo idėjas, kurias Lietuvoje propaguoja kai kurie dešinieji sąjūdininkai, bažnytininkai ir vadinamieji „patriotai”.
2008.06.11
