Beveik visose postsovietinėse šalyse klesti valstybės toleruojama homofobija, ultranacionalizmas, dešinysis ekstremizmas ir religinis fundamentalizmas. Homofobiškas požiūris į seksualines mažumas nedaug tepasikeitė nuo tų sovietinių laikų, kai už buvimą gėjumi ar lesbiete buvo baudžiama valstybės lygmeniu - tiesiog pritaikomas baudžiamasis kodeksas. Nors šiuo metu homoseksualizmas postsovietinėje erdvėje ir nelaikomas kriminaliniu nusikaltimu, tačiau homofobiją toliau skatina radikalūs ultradešinieji „patriotų” judėjimai, nacionalistinės grupuotės ir religinių fundamentalistų organizacijos. Blogiausia tai, kad šių šalių valdžia ir korporacinė žiniasklaida, siekdama populistinių tikslų, sumaniai manipuliuoja viešąja nuomone - pačios bjauriausios homofobijos ir dešiniojo ekstremizmo apraiškos pateikiamos kaip „norma” ir „tautos valia”, jos netgi bandomos įteisinti įstatymais.
Totalinę manipuliuojamų masių homofobiją liudija ir praeito savaitgalio įvykiai Moldovos sostinėje Kišiniove, kuriame lesbiečių ir gėjų aktyvistai bandė surengti homoseksualų eitynes pagal kasmetinio festivalio „Vaivorykštė virš Dniestro” programą. Praeitą sekmadienį, gegužės 11 d., autobusą su 60 eitynių dalyvių blokavo įsiutinta miesto gyventojų minia, kuriai vadovavo vietinių neofašistinių ir fundamentalistinių judėjimų atstovai. Eitynes rengusios organizacijos „GenderDoc-M” direktorius B. Balaneckis informavo, kad neapykantos gėjams vedina 400 žmonių minia užblokavo autobusą, sulipo į jį, atėmė šventines vėliavas bei transparantus ir grąsino fiziniu smurtu. Incidento metu devynis kartus buvo kviesta policija, tačiau nesėkmingai. Dar daugiau - keli policijos patrulių automobiliai stovėjo vos už šimto metrų nuo įvykio vietos, tačiau į viešosios tvarkos pažeidimus nereagavo. Beveik valandą trukusią blokadą pavyko pralaužti tik įsikišus Moldovos parlamento deputatui M. Mokanui.
Homofobų išpuoliai buvo pastebėti ir kitose miesto vietose. Kelios dešimtys žmonių, vedini neofašistinio judėjimo „Naujoji Teisė” smogikų, blokavo organizacijos „GenderDoc-M” biurą, o centrinėje Kišiniovo aikštėje buvo suregtas maršas prieš homoseksualus, kuriame dalyvavo keli žimtai įvairaus amžiaus miestiečių.Po gegužės 11-osios įvykių „GenderDoc-M” grupė kreipėsi į Europos Sąjungą, Europos Tarybą ir žmogaus teisių grupes, kad Moldovoje būtų užkirstas kelias žmogaus teisių pažeidimams ir šalies vyriausybė vykdytų savo pačios prisiimtus tarptautinius žmogaus teisių įsipareigojimus. Keli eurodeputatai jau pareiškė savo nuomonę dėl homofobijos proveržių Kišiniove.
Europarlamentaras Raulis Romeva, Žaliųjų/EFA grupės vicepirmininkas pareiškė, kad ES turi peržiūrėti savo santykius su Moldova, kuri nesilaiko tarptautinių žmogaus teisių įsipareigojimų Jis patikino: „Aš iškelsiu šį klausimą Europos Parlamente. Taip pat prašysiu Moldovos vyriausybės pasiaiškinimo. Nepriimtina, kad Moldova neapsaugo savo piliečių ir užsienio svečių nuo tokių smurto atakų“.
Kita Europos parlamento narė, frakcijos „Intergroup” vicepirmininkė Sirpa Pietikäinen pridūrė: „ES ir Moldovos santykiai remiasi ES vertybių, pagarbos žmogaus teisėms ir demokratijos priimtinumu bei įgyvendinimu. Policija privalėjo įsikišti, kad būtų laikomasi tvarkos ir įstatymų. Tai fundamentalūs demokratijos principai“.
Toks įvykių ir reakcijos į juos scenarijus postsovietinėse šalyse kartojasi iš metų į metus: homoseksualai ruošiasi surengti viešą akciją, vietinė valdžia, vadovaudamasi „viešąja nuomone”, leidimo paprastai neduoda, o jei ir duoda, tai akciją blokuoja neonaciai ir religiniai fundamentalistai, homoseksualai kreipiasi į žmogaus teisių gynėjus, tačiau iš jų sulaukia tik keleto pareiškimų, kuriuos galima įvardinti paprasčiausiais viešaisiais ryšiais. Štai kodėl tokiose homofobiškose postsovietinėse šalyse, kaip Lietuva, homoseksualai, minėdami tarptautinę kovos prieš homofobiją dieną, žiūri filmus ir klausosi paskaitų, o neina švęsti į gatves.
K.N.
2008.05.18
