Susitarimui dėl finansinės pagalbos pritarianti dešinė laimėjo rinkimus Graikijoje, bet, būdama galinga opozicinė jėga, kairė gali tapti dar maištingesne nei būdama valdžioje. Košmaras tęsiasi. Neoliberalų, pranašavusių pasaulio pabaigą, šantažo kampanija pasirodė efektyvesnė nei radikali SYRIZA vadovo Tsipraso vilties žinia. Susitarimui dėl finansinės pagalbos pritarianti neoliberali „Nea Dimokratia” maža balsų persvara laimėjo prieš susitarimui pasipriešinusią radikalios kairės koaliciją SYRIZA – tokiu būdu ES ir TVF primestas diržų veržimosi politikos memorandumas tariasi atlaikęs didelį išmėginimą visuomenės akivaizdoje.
Tačiau, pritardamas tiems, kurie liūdi dėl SYRIZA pergalės (tarp kurių yra ir mano draugai anarchistai) aš negaliu atsikratyti minties, kad šie rezultatai – galbūt geriausia išeitis tiek Graikijai, tiek kairei. Ne dėl to, kad, kaip klaidingai sakė Žižekas, mes kažkodėl bijome paimti valdžią į savo rankas, bet pirmiausiai todėl, kad tokioje padėtyje, kai valstybė žlunga, reikia pradėti ne nuo valdžios perėmimo, o antra – ir svarbiausia – dėl to, kad tokia iliuzinė valdžia būtų geriausias būdas nuginkluoti kairę.
Nieko nuostabaus, kad per pastarąsias savaites sklido gandai, jog daug SYRIZA narių, įskaitant ir šios partijos lyderį Alexį Tsiprasą, norėjo, kad laimėtų ir naują vyriausybę formuotų „Nea Dimokratia”. Kaip paprastai ir nepagražintai pasakė Paulas Krugmanas, put it in rather simplistic and unflattering terms, „visiškai suprantama, kad SYRIZA nenorės laimėti – ji mieliau žiūrės, kaip blaškosi dabartinė vyriausybė“. Guardian cituoja analitikus, kurie sakė, kad Tsipras „atsidūrė būtent ten, kur norėjo būti – nedaug nuo laimėtojų atsiliekančioje antrojoje vietoje.”
„Plačiai sutariama, kad dalyvaudama protestuose prieš diržų veržimąsi ir darydama spaudimą gatvėje, radikali kairė įgis daugiau paramos. Silpna vyriausybė, verčiama priimti dar nepopuliaresnius diržų veržimosi sprendimus, gali galiausiai žlugti,. Daug kam atrodo, kad nauji rinkimai vyks dar iki metų pabaigos.
„Daugelis mano, kad būti nedaug nuo laimėtojų nutolusioje antroje vietoje buvo galutinis Syriza tikslas”, – sako Dimitris Keridis, Atėnų Panteiono universiteto politikos mokslų profesorius. „Būdama labai stipri ir galinga opozicija, ji sulauks savo meto – naujų rinkimų, per kuriuos ji galės lengvai laimėti absoliučią daugumą. Tsipras pasinaudos šiuo metu, kad politiškai subręstų.”
{youtube}8RpozL7vtgA{/youtube}
Jei SYRIZA būtų laimėjusi, ji būtų patyrusi spaudimą „skiesti“ savo įnirtingą prieš diržų veržimąsį nukreiptą retoriką. „Vienintelis būdas nuginkluoti jos populizmą – pasodinti ją į valdžios kėdę“,– sako Keridis.
Dėl SYRIZOS tikimos pergalės daug kas naiviai liejo entuziazmą: vienas iš tokių komentatorių, Costas Douzinas apie laimėjimą rinkimuose rašė: „Štai kaip vyksta revoliucijos”. Tie, kurie sudėjo savo viltis į SYRIZA pergalę, dabar gali būti nusivylę, bet galbūt jie atsigaus po kelių mėnesių, kai nepatvari „Nea Dimokratia”, PASOK ir Demokratinės kairės koalicija, laimėjusi nereikšmingų Angelos Merkel nuolaidų, bandys išsipainioti iš griūvančio finansinio sektoriaus, greitu tempu žlungančios ekonomikos ir yrančios valstybės žabangų.
Kaip bepostringautų Samaras ir jo draugai neoliberalai, ką jie bežadėtų, šansai, kad Graikija išeis iš eurozonos, netaps mažiau realūs. SYRIZA vadovavimas išėjimo iš minėtos zonos metu atneštų žalingų pasekmių kairei. Šį išėjimą lydės didžiuliai socialiniai neramumai, nes vyriausybė privalės taikyti kapitalo kontrolę ir riboti indėlių išsiėmimą iš bankų. Kaip garsiųjų 2001-ųjų Argentinos neramumų metu, bankai bus uždaryti ir valstybė juos turės gelbėti nuo indėlininkų.
Bet net tokiu atveju, jei Graikija neišeis iš eurozonos, ji turi didžiulį biudžeto deficitą (o SYRIZA parengta econominė programa numatė tik 1 procento pajamų iš mokesčių padidėjimą iki 2013 metų), SYRIZA vadovaujama vyriausybė paradoksaliai turėtų vadovauti ne panaikinant diržų veržimosi priemones, o jas pagilinant. Atitverta nuo užsienio kapitalo rinkų dėl aukštų skolinimosi kaštų, SYRIZA turėtų arba burtų galia įtikinti ES ir TVF tęsti paskolų teikimą nepaisant vyriausybės atsisakymo sutikti su jų teikimo sąlygomis, arba turėtų dar labiau sugriežtinti socialinę politiką.
Tokiu atveju teisingas SYRIZA permainų siekis ir noras radikaliai pakeisti Graikijos visuomenę įstrigtų klampynėje. Jei ji būtų perėmusi valdžią, ji būtų ne sustiprinusi kairiųjų galią Graikijoje ir Europoje, bet sugriovusi ją iš vidaus. Žinoma, galima plačiai diskutuoti, ar valdžios perėmimas pradžioje yra siektina revoliucinė strategija. Šį klausimą savo žymiojoje knygoje „Pakeiskime pasaulį nepaėmę valdžios“ iškėlė Johnas Holloway‘us. Dabar galima pasakyti tik tiek, kad SYRIZA, nors patyrusi pralaimėjimą rinkimuose, gali tapti dar stipresnė.
Galbūt Samaras ir jo partija galvotrūkčiais nusiris į pačių vykdyto griovimo atvertą bedugnę. Nors neoliberalūs monstrai dar sykį atlaikė visuomenės pasipriešinimą (šįkart – prie rinkimų urnų), scenarijus nepasikeitė. Galiausiai revoliucija įvyks gatvėse, aikštėse ir darbovietėse, o ne ministerijų koridoriuose. SYRIZAI išlikus galingiausia opozicine jėga šalyje, institucinė kairė galės patikimai vienytis su socialiniais judėjimais, kai gatvėse sprogs dar viena įniršio banga.
Košmaras tęsis, bet tęsis ir kova. „Mes įrodysime savo”, – Samarui telefonu pareiškė Tsipras, pripažindamas savo pralaimėjimą. „Ateitis priklauso ne tiems, kurie terorizuoja, bet tiems, kurie turi viltį.”
Pagal roarmag.org parengė KP
2012 06 19
