Jeigu aš būčiau monopolistas ir valdyčiau šilumos tinklus, tai būtinai prabilčiau apie ekologiją ir išteklių taupymą. Savo skirtai vyriausybei nurodyčiau kurti specialias programas gyvenamųjų namų renovacijai, per savo statytus parlamentarus suveikčiau biudžeto pinigų tokioms programoms pradėti. Manau, mano idėjai turėtų pritarti bankai – juk tai puikiausia proga ištisiems miestams užnerti paskolų kilpą ir laikyti juos ant virvutės daugelį metų. Įkurčiau specialų žaliųjų judėjimą arba samdyčiau jau esamus ir per mano šeriamą spaudą bei televiziją pūsčiau visiems į akis žaliąją miglą, kad žmonės prisiima sau palūkanų naštą ir taupo mano resursus visai ne dėl manęs, bet dėl savęs ir dėl savo vaikų ateities. Žmonės turi tikėti, kad sutaupę daug šilumos, jie sutaupys pinigų ir pradės gyventi laimingai. Pradėję mokėti mažiau už šilumą, jie galės gyventi laisviau, dirbti mažiau arba sutaupytus pinigus leisti savo pačių malonumui. Kiti patyliukais tegu trina rankas, kad man, monopolistui, ateina sunkūs laikai.
Ar ne puiki idėja? Ar ne ekologiška?
Idėja brangi, bet įgyvendinta turi būti už svetimus pinigus. Jeigu aš pats sugalvočiau tvarkyti šilumą švaistančias miestų trasas ir šiltinti kiauras daugiabučių sienas, tai iš to neturėčiau naudos. Ir kam man švaistyti nuosavą pelną, jeigu viską gali padaryti patys vergai už savo pačių prakaitą?
Na štai, apsišiltinot savo namus, sutaupėt perpus šilumos, o sąskaitas gavot kaip pernai? Ir dar gruodis buvo šiltesnis, ir sienos apšiltintos, o mokėti reikia netgi daugiau?..
Aš suprantu – kyla šioks toks pasipiktinimas. Įsikarščiavę žmonės ima putotis per spaudą ir televiziją, reikalauti paaiškinimo. Bet leiskit paklausti ir man: o kas jums neaišku? Nemokat skaityti sąskaitų? Ir kodėl jos turi būti mažesnės? Jeigu kainą nustatytumėt jūs, tada – taip, suprantu, sąskaitos būtų perpus mažesnės. Bet negi jūs nustatote kainą? Argi ne aš – monopolistas? Argi ne aš ją imu ir pakeliu šilumos, kada ateina palankus momentas?
Darykit, ką norit, kitaip nebus. Beje, ką norit, daryti jums nelabai išeis. Mano statyta vyriausybė jums nė už ką neleis atsijungi nuo monopolinių mano tinklų. Aš ne toks kvailas, kad vieną dieną paleisčiau savo vergus. Bankai irgi jau nepaleis. Dešimt metų dirbsit ir jiems garantuotai.
Na štai, dabar savo katilinėse sukūrenu perpus mažiau naftos resursų, o gaunu tą patį ir net didesnį pelną. Dabar aš daug galingesnis, negu buvau prieš metus. O po metų kitų turėsiu ir nuosavą Seimą - ne tik nuosavas partijas.
Jeigu aš būčiau monopolistas ir valdyčiau vandentiekį, aš būtinai prabilčiau apie ekologiją ir išteklių taupymą. Daryčiau tą patį, ką su šilumos tinklais - išmokyčiau savo vergus taupyti. Aš juos paskatinčiau už savo pinigus pirkti bei diegti namuose apskaitos prietaisus, kad pamatę mėnesio rezultatą, jie kitą dieną pradėtų taupyti. O jau tada, kai sumažės apyvarta, aš paprasčiausiai pakelsiu kubinio metro kainą. Štai tokia ekologija: man vandens pumpuoti reikia mažiau, o pelnas - tas pats ir didesnis.
Sakot, mano draugai vandentiekio monopolistai taip jau seniai padarė? Na ir teisingai! O ką jūs darysit? Negi kibirais prisinešite į daugiabučius?
Gali būti, kitiems dabar atrodo, kad aš šneku per daug ir galiu pakenkti savo paties verslui. O gal tikrai nereikėjo atidengti kortų ir parodyti tautai savo gudriųjų planų?
Nieko baisaus. Ką padarys mano tauta, sužinojusi mano planus išspausti pelno daugiau daug pigesniu būdu? Liausis šiltinti savo namus? Ir tegu nešiltina! Juk kainą keliu visiems, o ne tiems, kurie apsišiltino! Kas paliko nešiltintas sienas, vargiai atlaikys mano pakeltas kainas. Galimas daiktas, kiti išeis ubagais, o aš jų butus už kelis litus nupirksiu varžytinėse.
Jeigu aš būčiau monopolistas ir valdyčiau visą šalies energetiką, tai būtinai prabilčiau apie ekologiją, išteklių taupymą ir kurčiau dar didesnius projektus. Demokratiškai mano skirta vyriausybė ir demokratiškai mano surinktas Seimas turėtų visos tautos surinktais pinigais padidinti mano ūkį ir garantuoti man energetinę nepriklausomybę nuo kitų šalių monopolistų. Kodėl aš turėčiau energiją pirkti svetur ir tenkintis keliais niekingais milijardais, kuriuos gaučiau tarpininkaudamas? Ar ne geriau būtų, jeigu vergai už savus man pastatytų kokią didelę, tarkim, atominę elektrinę, o paskui iš manęs elektrą pirktų kelis kartus brangiau? Svarbu, kad statydami žmonės tikėtų, jog tai daro jie dėl savęs ir dėl savo vaikų, kad tai bus ne mano, bet jų pačių elektrinė. Tegu šį darbą lydi patriotinis pasididžiavimas.
Būtų gerai, jeigu statydami atominę, žmonės kuo mažiau galvotų apie visokius černobylius, fukušimas ir kitus mano konkurentų pučiamus pavojus. Tačiau ir iš baimių galima išspausti naudos. Tarkime, pavarai per žiniasklaida ekologinės pasaulio pabaigos pranašysčių, o po to imiesi reikalauti keturis kartus brangiau už neva švaresnę vėjo jėgainių ar saulės baterijų tokią pat elektrą. Aš sutikčiau elektrą gaminti kad ir iš jonvabalių - svarbu, kad tai butų brangiau, kad žmonės man dirbtų daugiau, kad jie niekada negalėtų ištrūkti iš mano valdžios. Tegu jie tiki, kad aš - savas monopolistas, kad aš - daug geresnis už kitų šalių svetimą monopolistą. Tautiškumo idėja man prie širdies. Turiu pasakyti, tautiškumas mane sujaudina.
Truputį graudu, kai matai tuščius milijonų lūkesčius ir vergų patriotinius nusiteikimus? Tikriausiai. Bet ką padarysi, jeigu tokia sistema? Jeigu aš, monopolistas, žmonių nelaikysiu vergais savo kumštyje, ateis kitas monopolistas ir juos tuoj pat užvaldys. Patikėkit manim, už mane jis nebus nei per nagą geresnis!
2012 m. vasaris
