Patys miestų, rajonų ir kaimų gyventojai yra pajėgūs spręsti daugumą vietinių problemų – nuo komunalinių iki aplinkotvarkos. Patys vietos gyventojai pajėgūs išsirinkti jiems artimiausią atstovą – seniūną arba tiesiog suformuoti kolegialų vietos savivaldos organą.
Deja, šiandien bendruomenės neturi jokių galimybių spręsti savo problemas. Seniūnijos tapo mechaniškai dirbančiomis biurokratų kontoromis, kuriose ypač mėgstama įdarbinti miestą ar rajoną valdančios partijos narius. Vis dėlto apgailėtina dabartinė seniūnijų padėtis nėra priežastis apskritai jas panaikinti, nes kaip tik jų pagrindu įmanoma sukurti bendruomeninės savivaldos principais veikiantį mechanizmą.
Vilniaus valdžia, o tiksliau – Vilniaus meras A.Zuokas, nusprendęs panaikinti seniūnijas ir pakeisti jas sustambintomis valdymo struktūromis, atitrūkusiomis nuo vietinės problematikos ir veikiančiomis pagal verslui būdingus principus, yra nepateisinamas.
Puikiai suvokiame mero norą atsikratyti seniūnijose šiuo metu šaknis įleidusių jo politinių konkurentų – daugiausia konservatorių ir socialdemokratų – ir nematome nė menkiausio pagrindo užtarti ilgus metus jose snaudžiančių partinių biurokratų. Kuo daugiau užsisėdėjusių biurokratų atsidurs Darbo biržos sąrašuose – tuo geriau. Tačiau lygiai taip pat mes nenorime matyti ir A. Zuoko paskirtų „partinių verslininkų”, vykdysiančių jo rėmėjų valią. Mes nenorime matyti, kaip stambinamas ir centralizuojamas savivaldos tinklas, visą galią sutelkiant mero valdomam savivaldybės aparatui.
Reali savivalda neturi nieko bendra su partokratų tarpusavio santykių aiškinimusi. Ji turi būti apsaugota nuo bet kokios partijų įtakos ir formuojama tik tiesiogiai išreikšta gyventojų valia. Mes – už nepartines savivaldybes. Mes – už realią savivaldą: už namų komitetus, už bendruomenines tarybas, už renkamus seniūnus ir už seniūnijas, valdomas pačių gyventojų.
Atsiimkime miestus iš partokratų!
„Užimk Vilnių”
www.uzimk.lt
2012 01 30