Į Kazachstano miesto Žanaozeno naftininkų streiką autokratinis Nursultano Nazarbajevo režimas atsakė smurtu. Bet tarptautinio profsąjungų judėjimo nariai kaltina ir vieną kairuolišką grupuotę, kad ši neva manipuliavo streikininkais ir nukreipė juos į beviltišką konfrontaciją.
      
      Kazachstano parlamente bus kelios partijos. Po rinkimų tai taip pat aišku, kaip ir valdančiosios Nur Otan partijos pergalė, nes jos norėjo Nursultanas Nazarbajevas. Visos partijos, dabar įleistos į parlamentą, yra artimos režimui. Opoziciniai kandidatai šį kartą nebuvo įleisti. Faktas, kad Nazarbajevas nusprendė suteikti režimui pliuralizmo regimybę, aiškinamas šalyje didėjančiu nepasitenkinimu.
      
      Ryškiausia šio nepasitenkinimo apraiška – jau daug mėnesių besitęsiantis naftininkų streikas Žanaozene. Gruodžio 16 dieną šiame Vakarų Kazachstano mieste įvyko demonstracijos ir riaušės, žuvo ne mažiau kaip 16 žmonių. Ten iki šiol galioja nepaprastoji padėtis. Dėl konflikto aplinkybių ginčijamasi. Anot trockistinio „Komiteto už darbininkų internacionalą” (Committee for a Workers’ International, CWI), tai buvo neišprovokuotos beginklių streikininkų žudynės. CWI netgi lygino jas su Petrogrado 1917 m. „liepos sukilimu“. Tada kilo stichiškos darbininkų ir kareivių demonstracijos, nukreiptos prieš Laikinąją vyriausybę. Vyriausybė atsakė griežtomis represijomis ir sušaudė šimtus taikių demonstrantų.
      
      Bet Kazachijos, Rusijos ir tarptautinio profesinių sąjungų judėjimo aktyvistai kritikuoja CWI. Streikuojančiais naftininkais buvo manipuliuojama, juos provokavo pašaliniai. Visa tai sąlygojo tragiškus įvykius, kurių metu buvo sudeginti pastatai, o smurtą naudojo abi pusės. Kaltinama ir išdavyste, ir tuo, kad nedidelė kairuolių avantiūristų grupė susidėjo su kazachų oligarchais, pasisakančiais prieš dabartinį režimą, ir atvedė masinį judėjimą į neišvengiamą pralaimėjimą.
      
      Naftininkų streikas prasidėjo pernai gegužę. Iš pradžių streikininkai reikalavo padidinti darbo užmokestį, bet neseniai prie jų reikalavimų prisidėjo naftos sektoriaus nacionalizacija. Jų streikas buvo paskelbtas neteisėtu ir nuo pat pradžių sutiktas smurtu ir represijomis. Darbininkų interesus atstovavusią advokatę nuteisė šešeriems metams nelaisvės, kai kurie streikininkų šalininkai ir jų vaikai tapo žmogžudysčių aukomis.
      
      Kaip sakoma Tarptautinės maisto pramonės darbuotojų sąjungos pareiškime, neatsirado jokių darbininkų atstovų, kurie būtų galėję derėtis su firmos ir valstybės administracija. Taip iš kitur atėjusioms grupėms, tokioms kaip CWI, atsirado galimybė prisiimti vadovavimą ir tvirtinti, kad kalba darbininkų vardu.
      
      {youtube}mXOYxb-NQ8w{/youtube}     
      Paulas Murphy, Europos parlamento narys ir CWI narys, išskrido į regioną iš Airijos, susitiko su streikininkais ir surengė spaudos konferencijas. CWI kritikai sako, kad Murphy suteikė streikininkams nepagrįstų vilčių ir įteigė mintį, kad jiems reikia tik jo paramos, o ne savos organizacijos. Jis ir jo grupė suvaidino lemiamą vaidmenį kampanijoje, kuri buvo nukreipta ne tik prieš Nursultano Nazarbajevo autoritarinį valdymą, bet ir prieš tarptautinį profsąjungų judėjimą.
      
      Tai apsunkino profesinių sąjungų solidarumą. Jos nesijautė laukiamos, todėl net nereagavo į gruodžio 16 d. žudynes. Pavyzdžiui, Pasaulinė naftos sektoriaus profsąjungų federacija ICEM nepanoro veltis į konfliktą, kuriame ji nuolat tapdavo CWI išpuolių taikiniu. Kita pasaulinė profsąjungų federacija, Tarptautinė transporto darbuotojų federacija, ižplatino pareiškimą, smerkiantį šias masines žudynes.
      
      Tarptautinė profsąjungų konfederacija ITUC, kurios prezidentas yra Vokietijos profsąjungų susivienijimo atstovas Michaelis Sommeris, į smurtą gruodį sureagavo santūriu pareiškimu, nesuversdama visos kaltės valdžiai. Panašiai pasisakė Sharan Burrow, generalinė ITUC sekretorė: „Prievarta turi būti nedelsiant nutraukta ir visos konflikto pusės turi pripažinti, kad vienintelis sprendimo būdas yra dialogas ir derybos“. To negalima suvokti kaip aiškius kaltinimus vienai iš pusių.
      
      {youtube}gdv7kX2CsBw{/youtube}     
      {youtube}Aio4hQc6iE4{/youtube}     
      Tą dieną nufilmuoti kadrai kažin ar paaiškins situaciją. Kai kuriuose jų galima matyti civilius, tikėtina streikininkus, kurie nuo pakylos mėto garso kolonėles ir kitus daiktus, skirtus nepriklausomybės dienos iškilmėms. Kiti videofilmai rodo, kaip iki dantų ginkluoti policininkai vaikosi protestuotojus ir šaudo į juos. Niekas neneigia, kad keli pastatai buvo sudeginti, tarp jų – merija ir naftos kompanijos būstinė. Streiko šalininkai sako, kad bet koks smurtas buvo išprovokuotas policijos.
      
      Nors tarptautinis profsąjungų judėjimas turi ribotas oficialių veiksmų galimybes, jis neoficialiai parėmė dvi tinklapio „Labour Start” internetines kampanijas. Antroji kampanija, inicijuota tarptautinių profsąjungų aktyvistų Žanaozeno žudynių dieną, buvo sėkmingesnė. Ji reikalavo iš Kazachstano vyriausybės „nedelsiant nutraukti prievartą prieš protestuojančius naftininkus ir jų šeimos narius“.
      
      Nepriklausomi reportažai iš Kazachstano neįmanomi, be to, režimas visomis išgalėmis siekė blokuoti kitus informacijos kanalus. Naujausios ataskaitos rodo, kad vyriausybės paskelbti pradiniai žuvusiųjų ir sužeistų skaičiai gali būti sumažinti. Netgi jei gatvių mūšių aplinkybės lieka neaiškios, neabejotina, kad policija naudojo per daug smurto.
      
      Šiuo metu padėtis Žanaozene aprimo. Darbininkai vėl ėmė rengti taikias demonstracijas. Nepaisant ypatingosios padėties, sekmadienį čia irgi įvyko rinkimai, bet „Reuters” agentūros korespondentas praneša, kad mieste viešpatauja baimė. Pagal oficialius pranešimus. Nur Otan partija Žanaozene surinko 70% balsų.
      
      20 metų, nuo pat Kazachstano nepriklausomybės pradžios, Nazarbajevas valdo be legalios opozicijos, todėl šie rinkimai nieko nekeičia. Nepriklausomos profesinės sąjungos sukūrimas naftos gavybos sektoriuje, kuris yra gyvybiškai svarbus režimui, būtų rimtas iššūkis. Tuo tarpu Rusijos ir kitų šalių aktyvistai svarsto apie tolesnius veiksmus. Buvo nuspręsta rinkti pinigus streikininkų šeimoms, ypač žuvusiųjų ir sužeistųjų. Nepaisydamos nesikeičiančio CWI priešiškumo, pasaulio profsąjungos tęsia kampaniją spausdamos Nazarbajevo režimą. Jis turi atsakyti už prievartą.
      
      Rusijos profesinių sąjungų sąskaita, kurioje renkamos Žanaozeno streikininkams skirtos lėšos: «Яндекс-Деньги»: 410011245650302
      
      JAV doleriai:
      Correspondent Bank Name: Deutsche Bank Trust Company Americas
      SWIFT: BKTRUS 33
      Beneficiary bank: Russky Slaviansky Bank, SWIFT: RSLB RU MM
      Account number: 40702840700000006092
      Beneficiar: «PS Yandex.Money» LLC
      16, Lva Tolstogo str., Moscow, 119021, Russia
      Payment details: Payment for userid 410011245650302
      
      Eurai:
      Correspondent Bank Name: Deutsche Bank AG
      SWIFT: DEUT DE FF
      Beneficiary bank: Russky Slaviansky Bank
      SWIFT: RSLB RU MM
      Account number: 40702978300000006092
      Beneficiar: «PS Yandex.Money» LLC
      16, Lva Tolstogo str., Moscow, 119021, Russia
      Payment details: Payment for userid 410011245650302
      
      Akciją koordinuoja Rusijos darbo konfederacijos atstovas Aleksandras Nurikas, el. paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., tel. +79031409622.
      
      Iš http://jungle-world.com vertė N.K.
      2012 01 24