Aklu patriotizmu ir grubiu jėgos kultu susižavėję neonaciai nuolat bando prasiskverbti į ginkluotąsias pajėgas ir savo tikslams išnaudoti čia įgytus žudymo įgūdžius. Skandalai, susiję su įvairių šalių kariuomenėse tarnaujančių ultradešiniųjų išviešinimu, jau nėra jokia naujiena. Blogiausia, kad žiniasklaidoje pasirodę faktai, liudijantys ultradešiniųjų radikalų įtaką kariuomenėje, nebūtinai susilaukia deramo kariuomenės vadovybės dėmesio.
Trys neseni skandalų pavyzdžiai iliustruoja itin skirtingus požiūrius į kariuomenėje tarnaujančių neonacių problemą.
2006 m. rugsėjo 7 d. Belgijos policija suėmė 17 neonacistinės organizacijos „Bloed Bodem Eer en Trouw“ („Kraujas ir garbė“) narių, iš kurių 10 tarnavo Belgijos kariuomenėje. Vienu metu atlikusi kratas 5-iose kareivinėse ir 18-oje butų, policija rado daug ginklų, savadarbių bombų ir rasistinės literatūros. Šie policijos reidai Rytų Flandrijoje, Antverpene ir Limburge vainikavo dvejus metus trukusį tyrimą, kurio metu buvo siekiama nustatyti ultradešiniųjų grupių įtaką kariuomenėje. Tyrimas buvo pradėtas 2004-aisiai, kai antifašistinis Belgijos portalas „Blokbuster“ paviešino keletą ginkluotų neonacių fotografijų.
2008 m. sausį kilo skandalas, kai visuomeninė Izraelio organizacija „Dmir“, tirianti antisemitizmo atvejus, kreipėsi į Izraelio kariuomenės štabo viršininką generolą pulkininką Gabį Aškenazį atviru laišku, prie kurio buvo pridėtos šios šalies kariuomenėje tarnaujančių neonacių nuotraukos. Deja, Izraelio kariuomenės štabas atsakė laišku, kuris, anot „Dmir“ organizacijos vadovo Zalmano Giličenskio, „primena komunistų partijos komiteto raštą“. „Pastaruoju metu atsiradęs neonacizmo reiškinys labai neramina ir reikalauja deramo dėmesio. Kiek mums žinoma, šio reiškinio Izraelio gynybos armijoje nėra. Izraelio gynybos armija skiria daug lėšų Holokausto įamžinimui ir skirs jas ateityje. Dėkojame už jūsų kreipimąsi ir pažadame dėti visas pastangas, kad užkirstume kelią šiam reiškiniui Izraelio gynybos armijoje,“ – buvo sakoma kariuomenės vadovybės atsakyme.
2009 m. lapkričio mėn. už nacistinę simboliką iš tarnybos buvo pašalinti trys NATO pajėgose Afganistane tarnavę čekų kariai. Leitenantas Janas Čermakas – greitojo reagavimo grupės vadas Afganistano Logaro provincijoje – buvo papuošęs savo šalmą SS tankų divizijos „Hohenstaufen“ emblema, o seržantas Hynekas Matonoha – SS baudžiamojo būrio „Dirlewanger“ ženklu. Čekijos gynybos ministras nedelsiant pašalino abu karius iš tarnybos, nors anksčiau jie buvo apdovanoti garbės ordinais. Karti su jais iš karinės tarnybos buvo atleistas ir Lukašas Sedlačekas – vienas iš neonacistinės grupuotės „Baltasis teisingumas“ („White Justice“) įkūrėjų. 2010 m. vasarį iš tarnybos atleistas dar vienas Čekijos kareivis, ant rankos išsitatuiravęs SS šūkį „Meine Ehre heisst Treue“ („Mano garbė yra ištikimybė“).
***
2011 m. liepos 25 d. tinklalapyje Antifa.lt buvo paviešinta fotografijų galerija „Neonaciai Lietuvos kariuomenėje“. Joje informuojama apie 12 Lietuvos kariuomenėje tarnaujančių neonacių (8 iš jų gyvena Vilniuje). Tai toli gražu ne visi ultradešiniųjų pažiūrų kareivos, tad galerija bus pildoma ir toliau.
Nuotraukomis susidomėjo ne tik Lietuvos, bet ir kai kurios užsienio žiniasklaidos priemonės. Į televizijos laidas „aiškintis“ buvo kviečiami kariuomenės vadai. Didžiulę „pijaro“ dozę gavo ir Lietuvių tautinio centro LTC vadas Ričardas Čekutis, neatsisakęs atstovauti fašistuojančių skinų.
Aukščiau pateikti skandalų „gesinimo“ būdai Belgijoje, Izraelyje ir Čekijoje vaizdžiai parodo, kad į tokius skandalus galima reaguoti įvairiai. Kaip reaguos Lietuvos kariuomenės vadovybė, sužinosime netrukus.
1. Ernestas Kusinas, 2. Kęstutis Nedzinskas, 3. Antanas Poškus, 4. Benas Šimkus, 5. Vytautas „Nemcas“ Rygertas, 6. Paulius „Pecia“ Peciulevičius, 8. Vitalijus „Jdie“ Proniušinas, 8. Vytautas „Stiopa“ Stepanauskas, 9. Tadas Dapšys, 10. Giedrius „Ragas“ (pavardė nežinoma), 11. Saulius „Mongolas“ (pavardė nežinoma), 12. Adas Vidžiūnas
Antifa.lt
2011 07 31
