Taigi, kaip pamenate, istorija prasidėjo tą didžiąją kovo 11-osios dieną, kuri su valdžios palaiminimu buvo paminėta „Sieg Heil“ saliutais, rasistiniais šūkiais, vizualiniu nazi-skinų eisenos „apipavidalinimu“ bei grasinimais susidoroti su protestuotojais. Žinoma, čia pat buvo imamasi ir veiksmų – plėšomas transparantas bei stumdomasi. Skaromis bei gobtuvais savo tapatybę slepiantys asmenys kišo fotoobjektyvus protestuotojams į veidus, palydėdami „linkėjimais“ vėliau susidoroti, ir „sveikino“ rusiškais keiksmažodžiais.
Su Juliumi Panka priešakyje eitynes surengė Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga (LTJS), vienijanti ne vieną rasistinėmis pažiūromis ir meile istoriniam lyderiui save išreiškiantį nazi-skiną. Kitas eitynių organizatorius – taip pat gerai žinomas Lietuvių tautinis centras (LTC), kuriam pirmininkauja lietuviškojo hitlerjugendo idėjinis vadeiva Ričardas Čekutis. Šis drauge su partija „Jaunoji Lietuva“ Vilniaus miesto rinkėjus savivaldos rinkimuose agitavo šūkiu „Be žydrų, juodų, raudonų ir be taboro čigonų“.
Tos dienos, paminėtos „patriotiškai nusiteikusio jaunimo“ smurtu, įvykiai persikėlė į teismus. Ir išsirutuliojo labai įdomiai: nazi-skinas, pagarsėjęs „kedofilas“ Vitalijus Keršis uoliai „gynęs“ (1) eiseną nuo „provokacijų“ ir puldamas plėšyti transparantą „Visuomenė be neonacių“ su užbraukta svastika nebūtų net patrauktas atsakomybėn , jei ne vieno iš protestuotojų skundas. Apskritai ironiška, jog „taikų patriotinį jaunimą“ provokuoja užbraukta svastika ir vieša idėjos už taikią visuomenę be neonacių, nuo kurių „patriotinis jaunimas“ viešai teigia atsiribojantis, deklaracija.
Juk policija nereagavo į V. Keršio ir kito asmens (2) plėšomą transparantą, grasinimus susidoroti ir kitus veiksmus, nesuimdami smurtinius veiksmus atlikusių asmenų. Labai iškalbinga scenelė, kai V. Keršį į eiseną grąžina seimo narys (!) Kazimieras Uoka, paimdamas V.K. už rankutės. Tuo tarpu policija labai uoliai „gynė” eiseną nuo protestuotojų ir, pasak teisme liudijusio pareigūno B. Jurevičiaus, protestuotojas prieš fašistinę kovo 11-osios eiseną D. Velykis buvo suimtas, nes „jie (policijos pareigūnai) jį apsaugojo, nes jeigu jis būtų pro juos prasibrovęs ir patekęs tarp eisenos dalyvių, galėjo baigtis blogai.“. Matote, protestuotojas D. Velykis, gynęsis nuo V. Keršio smurtinių veiksmų ir kartu su kitais protestuotojais bandęs išsaugoti plėšomą transparantą, anot B. Jurevičiaus, „bandė ne vieną kartą prasibrauti, buvo įspėtas pirmą kartą jų būrio vado, o antrą kartą jau buvo duotas nurodymas jį sulaikyti, kadangi jis galėjo išprovokuoti muštynes“.
O štai V. Keršio ir kitų nazi-skinų smurtinių veiksmų, už kuriuos šiaip jau įprasta suimti, pareigūnai nei matė, nei girdėjo: „Tuo metu jie D. Velykį stūmė nuo tos minios, prispaudė prie sienos ir sulaikė. Taip pat nurodė, kad tuo metu nebuvo kokio nors kito konflikto, V. Keršio jis nepažįsta. D. Velykis nevykdė teisėtų reikalavimų pasitraukti, stumdėsi. Įvykio aplinkybes geriau prisiminė, kai rašė tarnybinį pranešimą“. B. Jurevičius nelabai ką beprisimena, bet parodymus duoda. Ir apskritai liudijusiems pareigūnams stengiantis prisiminti tos dienos įvykius paaiškėjo, kad šie turi rimtų atminties sutrikimų: staiga ir protestuojančiųjų grupės išaugo iki „10-20 asmenų“ (3) grupes, ir dar pradėjo vaidentis protestuotojų „agresyvus elgesys“: anot liudijusio pareigūno A. Petriko, „visa grupė aktyviai reiškėsi, protestavo, vadino naciais, skambėjo necenzūriniai žodžiai ir taip toliau“. Tai iš tiesų labai įdomus pastebėjimas, ypač turint omenyje tą faktą, kad protestuotojai nepratarė nė vieno žodžio, kai prie jų priartėjo eisenos dalyviai.
Šioje vietoje labai maga paminėti teisėjo Dmitrijaus Korsakovo poziciją teismo proceso metu. Pradėjęs nuo „pamokslo“ neteisingai kaltinamam D. Velykiui, jog šis „neišmano teismo proceso reikalavimų“ (4), baigė nepakantumo demonstravimu kaltinamojo (D.V.) pusę palaikantiems liudytojams per baigiamąsias kalbas pašaipiai kartodamas „nu ką jūs dar naujo galite pasakyti“ bei demonstruodamas šias replikas atspindinčias veido mimikas.
Per pirmąjį teismo posėdį isteriniais riksmais pasitikusi ir dėl nesuprantamų priežasčių iš pradžių neįleidusi į viešo teismo posėdžių patalpą „pašalinių“, t.y. spaudos atstovų ir kitų teismo posėdį stebėti atvykusių asmenų, teismo posėdžių sekretorė J. Frank bei garbusis “Lietuvos Respublikos Vardu” teisėjas D. Korsakovas idealiai įprasmino G. Orwello aprašytąjį „Teisybės ministerijos” šūkį „Karas – tai taika, Laisvė – tai vergija, Nežinojimas – tai jėga“.
O rezultatas toks: policijos žodis šventas ir nekvestionuotinas. Nesvarbu, kad policijos reikalavimai neteisėti; nesvarbu, kad policija meluoja. Ir žodžio laisvę laikyk sėdom užspaudęs, nes gausi 750 litų baudą. Mes gyvename didžioje visuomenėje.
_______________
(1) Keršis teisme, kuriame buvo kaltinamas protestuotojų užpuolimu, teisėjui O. Šibkovui pasakojo, jog kovo 11-osios kasmetinėse nazi-skinų eisenose atlieka „tvarkdario“ funkciją ir saugo eisenos dalyvius nuo „konfliktiškai nusiteikusių asmenų“
(2) Dabar jau žinoma, kad tai nazi-skinas Mantas Janušonis pravarde Oduvanas
(3) Protestuotojų buvo keturi: trys laikė transparantą, vienas – vėliavą
(4) O tai juk ypatingos svarbos (!) vieta ir gyvybiškai (!) svarbus procesas, diriguojamas asmens su mantija (!), sėdinčio po Lietuvos Respublikos herbu (!) ir kalbančio bei sprendimus priimančio „LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU“ (!!!). Ši frazė lydėjo visus teismo posėdžius.
Eglė Cornholio
2011 06 14
