Vis labiau darosi aišku, kad ši operacija buvo kruopščiai suplanuota žmogžudystė, įvykdyta pažeidžiant daugybę pačių elementariausių tarptautinės teisės normų. Akivaizdu, jog nebuvo nė menkiausio bandymo sulaikyti beginklę auką, nors 80 komandosų praktiškai nepatyrė jokio pasipriešinimo, išskyrus, kaip jie patys tvirtina, beginklę žmoną, kuri bandė savo kūnu pridengti auką.
Visuomenėse, kurios išlaiko šiokią tokią pagarbą įstatymui, įtariamieji yra sulaikomi tam, kad stotų prieš sąžiningą teismą. Aš noriu pabrėžti žodį „įtariamieji“. 2002 metais FTB vadovas Robertas Muelleris informavo žiniasklaidą, kad atlikus patį kruopščiausią tyrimą FTB istorijoje, ši organizacija galėjo pasakyti tik tai, jog „tiki“, kad sąmokslas buvo suplanuotas Afganistane ir ruošiamas JAE bei Vokietijoje.
Akivaizdu, kad to jie nežinojo prieš 8 mėnesius, kai Vašingtonas atmetė preliminarų Talibano siūlymą (ar jis buvo rimtas, mes nežinome, nes pastarasis buvo iškart atmestas) išduoti Osamą bin Ladeną, jei tik bus pateikti jo kaltės įrodymai. Taigi prezidentas Obama Baltųjų Rūmų pranešime paprasčiausiai melavo sakydamas, jog „mes labai greitai išsiaiškinom jog 9/11 atakas organizavo ir įvykdė al Queda“.
Jokių rimtų įrodymų taip niekada ir neatsirado. Yra daug kalbų apie tariamą paties bin Ladeno „prisipažinimą“, bet tai tas pats, jei aš „prisipažinčiau“ laimėjęs Bostono maratoną. Gal jis pasipūtėliškai gyrėsi tuo, kas, jo manymu, atrodė didžiulis pasiekimas?
Šiandien žiniasklaidoje galime matyti daug Vašingtono pykčio, kad Pakistanas neišdavė bin Ladeno, nes akivaizdu, jog tam tikri armijos ir specialiųjų tarnybų elementai turėjo žinoti apie jo buvimą Abotabade. Nepalyginamai mažiau yra kalbama apie Pakistano pyktį dėl JAV invazijos į Pakistano teritoriją ir joje įvykdytos politinės žmogžudystės. Antiamerikietiškos nuostatos Pakistane jau ir taip yra labai aukšto lygio, ir tikėtina, jog šis įvykis tik dar labiau jas sustiprins. O sprendimas išmesti kūną į jūrą jau dabar kelia pykčio ir skepticizmo audras musulmonų pasaulyje.
Turėtume savęs paklausti, kaip sureaguotume, jei Irako komandosai nusileistų G. W. Busho rančoje, jį nužudytų ir išmestų lavoną į Atlanto vandenyną. G. W. Bushas žymiai pranoksta bin Ladeną savo nusikaltimais, ir jis nėra tik „įtariamasis“, bet akivaizdus „sprendimų priėmėjas“, davęs įsakymą vykdyti „didžiausią tarptautinį nusikaltimą, kuris nuo kitų karo nusikaltimų skiriasi tik tuo, jog apima visas kitų karų blogybes“ (citata iš Niurnbergo tribunolo). Šimtai tūkstančių žuvusių, milijonai pabėgėlių, sunaikinta didžioji valstybės dalis ir aštrus sektantiškas konfliktas, kuris išplito visame regione. Būtent už tokius nusikaltimus buvo kariami nacių nusikaltėliai.
Kartu reiktų prisiminti Kubos keleivinio lėktuvo sprogdintoją Orlando Boschą, kuris neseniai baigė savo dienas taikiai numirdamas Floridoje. „Busho doktrina” teigia, kad visos visuomenės, slepiančios teroristus, yra kaltos lygiai taip pat, kaip ir teroristai, todėl su jomis reikia elgtis atitinkamai. Panašu, kad niekas nepastebėjo, jog Bushas ragino užpulti ir sunaikinti JAV nužudant jos prezidentą kaip kriminalinį nusikaltėlį.
Tas pats su pavadinimu „Operacija Geronimo“. Imperialistinis mentalitetas yra taip giliai įsišaknijęs Vakarų visuomenėje, kad niekas nė nepastebi, jog tapatinant bin Ladeną su Geronimo, jis tarsi šlovinamas kaip narsaus pasipriešinimo herojus, stojęs prieš genocidą vykdžiusius užpuolikus. Kaip ir mūsų tradicija žudymui skirtus ginklus vadinti mūsų nusikaltimų aukų vardais: „Apache“, „Tomahawk“... Čia visiškai tas pats, jei „Luftwaffe“ savo kovinius lėktuvus pavadintų tokiais vardais kaip „Žydas“ arba „Čigonas“.
Kalbėti šia tema galima būtų ir daugiau, bet netgi tokie akivaizdūs ir elementarūs faktai verčia apie daug ką susimąstyti.
Iš http://libcom.org vertė Valkata
2011 05 15
