Šiuo metu Lietuvoje moterys į pensiją išeina sulaukusios 60 metų, vyrai – sulaukę 62,5 metų. Valdantieji pensinį amžių ketina ilginti iki 65 metų. O ateityje, A. Kubiliaus teigimu, gali tekti dirbti ir kol sulauksime 67-erių. Panašiai elgiasi ir kitos krizės apimtos šalys. Prancūzija pakėlė pensinį amžių iki 62 metų, o Graikija drastiškai sumažino išėjimo į išankstinę pensiją galimybes.
Visai kitaip elgiasi Bolivijos, dažnai vadinamos „kairiąja“, vyriausybė. Gruodžio pradžioje Bolivijos Kongresas priimė įstatymą, suteikiantį Bolivijos piliečiams teisę į pilną pensiją nuo 58 metų. Anksčiau pensijinis amžius Bolivijoje buvo 65 metai vyrams ir 60 moterims. Dabar 70 000 šalies kalnakasių ir šimtai tūkstančių kitų darbuotojų galės išeiti į pensiją keliais metais anksčiau.
Du privatūs šalies pensijų fondai – apimantys 1,2 milijono darbuotojų ir valdomi „Zurich Financial Services“ draudimo kompanijos bei BBVA banko – dabar taps kontroliuojami valstybės. Įstatymas įsteigia „solidarumo fondą“, įnašus į kurį mokės darbuotojai ir kompanijos. Jis teiks minimalias pensijas laisvų sektorių darbuotojams, kurie savanoriškai moka savo įmokas 10 metų.
Prezidentas Evo Moralesas atkakliai siekė šio pensijų reformų įstatymo, nors Privačių darbdavių federacija nepritarė šiam įstatymui, išreikšdama skepticizmą dėl naujos sistemos tvirtumo. Prieš 13 metų Bolivija privatizavo pensijų fondus po to, kai valstybės valdoma sistema sugriuvo. Bolivijos darbininkų federacija, žinoma pagal ispaniškus inicialus COB, visą laiką stipriai rėmė Moralesą, kuris yra pirmasis šalies prezidentas čiabuvis.
Bolivijos vyriausybė ne tik vykdo plačias socialines reformas, bet ir reformuoja valstybės bei bažnyčios santykius. Neseniai Bolivijos prezidentas dekretu anuliavo daugelį katalikų bažnyčios privilegijų. Šiuo dekretu anuliuoti visi arkivyskupų ir vyskupų diplomatiniai bei tarnybiniai pasai. Šalies dekolonizavimo ministras Félixas Cárdenas sakė, kad „katalikų bažnyčia nebeteks anksčiau įgytų privilegijų“ ir pažadėjo, kad vyriausybė „peržiūrės sutartis tarp Bolivijos valstybės ir Vatikano“.
Santa Cruzo arkivyskupijos generalinis vikaras Robertas Hermanas Flockas pareiškė, kad ganytojai nepasiges šių dokumentų. „Tai buvo praeityje suteikta malonė, kurios jau nebėra. Nelabai jos ir trūksta“, − sakė dvasininkas. Kitaip mano politiniai prezidento E. Moraleso oponentai, dekretą pavadinę „išpuoliu prieš katalikų bažnyčią“.
Pagal http://chicagobreakingbusiness.com ir www.aica.org
a.lt info, 2010 12 29
