Vilniuje, Nemenčinės plente, buldozeriais griaunami Lietuvos kino studijos (LKS) pastatai. Spalio 21-osios, ketvirtadienio, vakarą LKS didžiajame paviljone buvo surengta simbolinė paskutinė vakarienė. Nors privatizavimas, apie kurį žinojo visi, įvyko gana seniai, tačiau griūvantys realūs pastatai įskaudino kino kūrėjus.
Kino operatorius Algimantas Mikutėnas apgailestavo dėl tokio Lietuvos kino namų likimo. „Grįžau iš Maskvos ir pamačiau, kad nugriauta pusė kino studijos. Apsiverkiau ir tiek, kokie dar jausmai gali būti. Sugriaut sugriovė, o naujos kino studijos nepastatė. Kas iš tų gyvenamųjų namų...“, – sakė A. Mikutėnas.
Anot jo, praeitą ketvirtadienį Lietuvos kino studija atrodė kraupiai, tarsi „po Černobylio“. „Dėl pastatų tai nieko, pastatys naują, bet dėl kino juostų... Kur visa tai, kas buvo kino studijoje yra, niekas nežino. Gal po privatizavimo visa filmoteka buvo kur nors pervežta. Juk tai mūsų turtas, kino juostos, fonogramos...“ – apgailestavo kino menininkas.
Pastarųjų dienų įvykiai privertė sunerimti ir režisierių Algimantą Puipą, kuris sakė, kad šitai valstybei kažkas negerai ir labai nedaug trūksta, kad imtų jos neapkęsti.
Lietuvos kino studija buvo įkurta 1940 metais. 2004 m. ji buvo privatizuota. Už 100 proc. jos akcijų investicijų bendrovės „Hermis fondų valdymas“ kontroliuojama įmonė „Telivesta“ (vėliau tapusi „Filmvesta“) sumokėjo 14,15 mln. Lt. Vėliau ji LKS pastatus ir sklypą pardavė „MG Baltic“ koncernui priklausančiai bendrovei „MG Valda“, ketinančiai jos teritorijoje pastatyti ekologiškus namus.
Menininkai karčiai juokauja: jei buvo galima privatizuoti LKS, tai tą patį galima padaryti ir su Operos ir baleto teatru, Nacionaliniu dramos teatru bei naująja Nacionaline dailės galerija. Juk vietoj jų galėtų išdygti puikūs dangoraižiai ar naujas pramogų centras.
a.lt info, 2010 10 25
