Lietuvoje vis daugiau jaunų žmonių išvažiuoja į užsienį. Masiškai jauni žmonės keliauja svetur ir, atrodo, kad problemos čia nemato niekas. Paskolinčiau akinius, bet nesu tikras, ar tai padės.
Kodėl gi vis daugiau jaunų žmonių išvyksta? Atseit nori užsidirbti ir grįžti į Lietuvą. Sociologinė klišė, bandanti pateisinti žmogiškąsias skyles politikoje ir kapitalistinėje mėsmalėje.
Jeigu jaunas žmogus imasi kažką daryti, jį užgriūva lavina kritikos. Kaip jis drįsta kažką daryti. Reikia suaugti. O jeigu jaunas žmogus nori padaryti kažką gero, tai geriausiu atveju sulaukia spjūvio į veidą. Priešingai nei visose išsivysčiusiose vakarų šalyse, Lietuvoje jaunimą visais įmanomais būdais bandomas žaloti. Pateiksiu keletą iliustracinio pobūdžio pavyzdžių: jauna mergina išleido knygą apie nelaimingą meilę. Ją iš karto užgriuvo krūva kritikų ir daugiau ji nieko neberašo. Atrodytų, naivus pavyzdys, bet... Nežinau nė vieno atvejo, kad Lietuvoje būtų bent jau normaliai sukritikuotas jauno žmogaus darbas – čia kalbu apie literatūrą.
Jauni žmonės, kaip žinia, dar ir studijuoja. Taigi, turi patys pragyventi iš kažko, nes valstybė moka tokias stipendijas, kad geriau nejuokintų ir toliau remtų Afganistano vaikus, kurie badauja, o lietuvius paliktų likimo valiai. Norėdami užsidirbti jauni žmonės eina dirbti trečiarūšių darbų. Ten su jais nesiskaitoma, jie išnaudojami ir ujami. Mokami, aišku, grašiai. Tai kur gi dėtis Lietuvos jaunimui? Ką jiems veikti, kad nesulauktų pažeminimų darbe, kritikos iš nieko nesugebančių tik blevyzgoti kritikų?
Lietuvos jaunimui – kelias lauk! Užsienyje, kur jie taip pat sunkiai dirba, su jais nesielgiama taip, kaip Marijos žemėje. Amerikoje dirbę studentai grįžta su kuo geriausiais įspūdžiais. Europoje dirbę – taip pat. Tik Lietuvoje jiems niekas nerodo ne tik žmogiškumo ženklų; kur tau – čia ištisai liejasi masinis pasipiktinimas jaunimu. Apie tai net pradėjo rašyti knygas pensininkės ir – koks stebuklas – sulaukė visuotinio populiarumo. Juk jaunimas, kaip visuotinai skelbiama, tik geria, rūko ir vartoja narkotikus.
O ką jiems siūlote veikti, visi proto bokštai? Iš karto suaugti – praleisti savo gražiausias dienas ir tapti seniais? Alternatyvų yra: galima eiti į realybės šou ir tapti žvaigžde. Galima elgetiškai baigti mokslus ir savo gražiausias dienas praleisti elgetaujant. Puikios alternatyvos, ar ne? Puikus jaunų žmonių skatinimas likti Lietuvoje. Todėl visų, kurie jaunimą mato, kaip degradų būrį, kaip naivią ir kvailą žioplių gaują, norėtųsi paklausti: ar ne iš pavydo tas jūsų priešiškumas? Ar taip gydotės savo jaunystėje patirtus kompleksus? O gal jau laikas pasveikti? Gal laikas savo pyktį lieti kur nors kitur – kaip pavyzdį galiu pateikti unitazą.
Ir juokingiausia viso susidorojimo su jaunimu puošmena – politikų gvardija, kuri primena Stalino laikų Rusiją, su savo „dėdėmis“, kurie vos pastovi ant kojų, bet bando vairuoti šalį, nesugebėdami suvairuoti savo kojų. Be abejo, iš anksto žinau, kokios kritikos susilauks straipsnis: autorius išreiškia savo asmeninę nuomonę, naivią ir vaikišką, ir t. t. Bet kas geriau, jei ne jaunas žmogus, gali suprasti šiandieninės Lietuvos jaunimo problemas? Ar profesoriai, kurie išvis nemato, kas vyksta aplink, ar subrendę žmonės, kurie geriausiu atveju bendrauja tik su savo vaikais? Ar jaunimas gali ko nors išmokti, kai jis ne mokomas, o žlugdomas?
Tad visi jaunimo ujimo iš Lietuvos šalininkai, visi nejuokingai naivūs kritikai, visi – nusiteikę prieš jaunystę, galite džiaugtis ir ploti rankutėmis iš laimės: jaunimas išvyksta. Greitai čia liksite tik jūs. Seni ir surūgę klounai. Kaip šauksi – taip atsilieps, – liaudies išmintis puikiai tinka visos šitos situacijos apibendrinimui.
Kada nors jaunimas užaugs ir tada nelaukite iš jo malonės. Laukite to paties, ką jiems davėte. „Tai, kas manęs nenužudo, mane sustiprina“, – sakė jaunystės garbintojas Nyčė. Tie, kas atlaikys visą šitą absurdą, atiduos visas skolas už protingų ir išmintingų suaugusiųjų šiandienį kvailumą. O kol kas su Williuxu iš „Skamp“ galime tik dainuoti: „Viens, du, trys, graži Lietuva, kai visi emigruos, čia bus graži dykuma!“
2008 04 01, www.lrt.lt
