vaivorykstes veliava tamsoje        Tvankų šeštadienio vakarą Atėnų centre dėliodama rankas pagal „Village people“ YMCA ir braukdama džiaugsmo ašaras staiga pagalvojau – Lietuvoje „Gay Pride“ dar greit neįvyks. Ir pasidarė labai liūdna, kad esu iš tokios siaurapročių šalies, kurie žegnojasi išgirdę žodį „linksmas“ (angl. „gay“ – linksmas). Neilgai liūdėjau – perskaičius apie seime nuolatos vykstantį groteską, apėmė siutas. Įniršis dar labiau sustiprėjo suvokus, kad stipraus marazmo bangas skleidžia ne tik valdžią pasiekę neišsilavinę asmenys, tačiau ir „objektyvioji“ žiniasklaida yra ne ką mažiau išprususi ir dar labiau klaidina gana retai savarankiškai mąstančias mases.

 

Turbūt niekuomet nepamiršiu prieš keletą metų vykusios „Srovių“ laidos, kurioje „žurnalistė“ (profesiją dedu į kabutes, nes juokdariai, dirbantys dėl reitingų ar kažkieno paliepimo, yra neverti vardo be kabučių) nemenkai įsiutino gerb. Aušrinę M. Pavilionienę uždavinėdama absurdiškus klausimus bei kaltindama seimo narę nebūtais dalykais (tiesą sakant, aš asmeniškai labai džiaugčiaus jei mane „kaltintų“ tradicinių vertybių griovimu).

 

Susiduriant su homoseksualumo „problema“ (žodį dedu į kabutes, kadangi homoseksualams bei protingiems žmonėms tai nėra problema), internetinėse bei realiose erdvėse susidaro įspūdis, jog Lietuvos žmonėms vis dar trūksta:

 
a) žinių,
b) sveiko proto,
c) geros širdies
arba, galų gale, visko kartu.
 

Jeigu lietuviai, matantys homoseksualume problemą, nėra religingi ar neišprusę, tuomet jie pradeda aiškinti, kad tai mada, kuri juos erzina. Na, turbūt vėl viską galima suvesti į žinių trūkumą.

 

(Trumpai peršoksiu į Graikiją, kur birželio 13 d. vyko Atėnų „Gay Pride“. O Graikija, mielieji, labai religinga ir konservatyvi šalis, kurioje apie homoseksualumą vis dar kalbama puse lūpų. Tačiau parlamente niekas nesvarsto patyčių iš homoseksualų galimybės, nedraudžia kelti vėliavų ar neigiamai atsiliepia žiniasklaidoje. Mane labiausiai nustebino bei nudžiugino senyvo amžiaus žmonės ir jų teigiamas požiūris į homoseksualus.)

 

Bet grįžkim į Lietuvą bei „Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos poveikio“ įstatymą. Man labai įdomu, kam taip svarbu palaikyti Lietuvoje viduramžių atmosferą bei katalikiškumu persmelktą heteroseksualumo matricą? Kas iš tikrųjų slepiasi po šiomis problemų kūrėjų kaukėmis, negi tik silpnaprotystė? Pabandykime dekonstruoti seimo „gražulių“ (terminą pasiskolinau iš www.gayline.lt) problemas ir baimes.

 

Vaikas, augdamas aplinkoje, kurioje egzisuoja ne vienas, o trys santykių modeliai: mamytė-tėvelis, mamytė-mamytė, tėvelis-tėvelis gali užaugęs pasirinkti ne tą variantą, kurio reikalauja „dievas“ ir „valstybė“. „Ne to tipo pasirinkimo baimė“ – tai sudėtingas rebusas. Gali būti, jog tie, kurie bijo, tai asmenys, skaitantys bibliją pažodžiui, ir bijantys pragaro liepsnų, arba tai žmonės, nuogastaujantys, jog žmonija išnyks, jeigu heteroseksualumo modelis nebus privalomas. Galbūt tai tiesiog žmonės, turintys psichologinių problemų ir gyvenantys nuolatiniame „išstūmime“. 

 

Variantai tarsi amebos galop susiliejantys į vieną didžiulę išsilavinimo amebą. Ir štai mes sukamės šitam tamsybių rate, kur politiką mokė tėvelis, kaip reikia gyvent, o politikas, savo ruožtu, labiau nepasidomėjęs, moko tautą. Tikiu, jog reikia nedelsiant sutraukyti tą tamsybių ratą ir pasiekti apvalančią šviesą, kuri padarys Lietuvą (pasaulį) geresnę ir daugybę kartų linksmesnę, t.y. be problemų.

 
Pabaigai šiek tiek juokų:
 

„Mes norime įteisinti juos (seksualines mažumas – delfi) kaip vertybę. Išeina, kad iš alkoholikų, narkomanų galima tyčiotis, o jie bus kaip aukso fondas", – stovėdamas prie mikrofono karščiavosi P. Gražulis. Taigi, tarytum apskritai tyčiotis iš kažko yra patartina.

 

„Homoseksualumas yra laikomas nuodėme, bet tik veiksmai, o žmogus gerbiamas“, – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė. Negaliu patikėti, kad XXI amžiaus valstybės valdymo aplinkoje sprendžiant svarbius klausimus yra vadovaujamasi NUODEMĖS sąvoka...

 

Ir paskutinis, šmaikščiausiasis: Seimo narys Gediminas Navaitis teigė, kad projektas nėra išbaigtas. Anot jo, nežinia, kaip reikės traktuoti fantastinę literatūrą arba pasakas: „Ar bus galima viešai skaityti brolių Grimmų pasakas apie už maisto kąsnelį išdurtas akis, apie nakvynę pakaruoklių draugijoje?“

 
Atėnai, 2009 06 16
 
athens gay pride
Foto iš „Athens gay pride“