2009 m. gegužės 20 d. paskelbta devynerius metus trukusio tyrimo ataskaita, kurią parengė Prievartos prieš vaikus komisija (Child Abuse Commission). Airijos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Seanas Ryanas viešai paskelbė šios komisijos komisijos parengtą 2 600 puslapių dokumentą, kuriame remiamasi tūkstančių buvusių Airijos katalikiškų mokslo įstaigų mokinių ir 250 Katalikų bažnyčios valdomų institucijų darbuotojų liudijimais. Ji atskleidė, kad nuo 1930 m. tūkstančiai vaikų patyrė kunigų ir moterų vienuolių prievartą Airijos katalikiškose mokslo įstaigose. Daugiau nei 30 000 smulkiomis vagystėmis apkaltintų, mokyklų nelankančių ar nesantuokinių vaikų atsidūrė tamsiuose Katalikų bažnyčios tinkluose – pataisos, profesinėse mokyklose, internatuose ir vaikų namuose. Paskutinės tokios mokyklos buvo uždarytos tik 1990 m.
Smurtą ir seksualinę prievartą katalikiškose ugdymo įstaigose patyrę buvę auklėtiniai jau seniai reikalavo dokumentuoti ir viešai paskelbti jų liudijimus ir patirtis, kad vaikai būtų apsaugoti nuo smurto ir išnaudojimo religinėms bendruomenėms priklausančiose institucijose.
Pasak komisijos, seksualinė prievarta prieš berniukus buvo „įprastas“ dalykas, ypač Brolių krikščionių ordinui priklausančiose ugdymo įstaigose. Mergaitės, prižiūrimos moterų vienuolių, patyrė mažiau seksualinės prievartos, tačiau jos buvo nuolat žeminamos ir mušamos. Tuo ypač pasižymėjo vienuolės – Gailestingosios seserys. „Kai kuriose mokyklose smurtas virto kasdieniu ritualu. Mergaitės buvo mušamos panaudojant įnagius, kurie sukeltų kuo daugiau skausmo. Vienuolės juodino savo auklėtines ir jų šeimas“, – rašoma dokumente.
Remdamiesi liudininkų parodymais, tyrimo autoriai konstatuoja, kad bažnytinė valdžia gynė dvasininkus pederastus ir slėpė šiuos atvejus, norėdama apsaugoti savo interesus. „Nuolatinės griežtos ir pernelyg skaudžios bausmės sukūrė baimės atmosferą daugumoje berniukų mokyklų. Jie buvo gąsdinami ir nebežinojo, iš kur laukti kito smūgio“, – rašoma dokumente. Pranešime taip pat konstatuojama, kad valstybės institucijos nesiėmė priemonių kunigų prievartai prieš vaikus sustabdyti.
Tyrimo išvadoje nurodoma, jog valstybės institucijos supranta „patirtų fizinių, seksualinių ir emocinių traumų“ žalą. tačiau valstybės institucijos nei anksčiau, nei dabar nesiima jokių veiksmų, kad tokias veikas padarę asmenys būtų nubausti.
Christine Buckley, nukentėjusi nuo dvasininkų Goldenbrige profesinėje mokykloje, sakė, kad tyrimo autoriai siekia apsaugoti prievartautojus. Kitas Prievartos prieš vaikus tyrimo komisijos liudininkas – Johnas Walshas sakė: „Niekada nebūčiau atvėręs savo žaizdų, jei būčiau žinojęs, kad tuo viskas ir baigsis. Tai, kad nevyksta jokie baudžiamieji procesai ir nėra jokios atsakomybės, mane sugniuždė ir dar sugniuždys daugelį nukentėjusiųjų“, − pabrėžė J. Walshas.
Nuo seksualinės prievartos nukentėjusių asmenų grupės (SOCA) koordinatorius Johnas Kelly’is pareiškė, kad prievartautojai turi būti nubausti. „Man visą dieną skambino nukentėjusieji, kurie jaučiasi tuščiai atvėrę savo žaizdas. Ministras pirmininkas 1999 m. žadėjo teisingumą, o dabar jie liko išduoti. Jie tikėjo, kad nusikaltėliai bus nubausti“, – sakė Johnas Kelly’is.
Tačiau Katalikų bažnyčios vadovai atmeta kaltinimus, vadindami juos perdėtais ir melagingais. Liudydami komisijai, hierarchai vengė atsakomybės, teigdami, kad tai – tik atskirų dvasininkų, kurių daugelis jau mirę, veikos.
Paskelbtame tyrime komisija nenurodė jokių realių asmenų pavardžių – nei nukentėjusiųjų, nei prievartautojų ar smurtautojų. Be to, 2004 m. Brolių krikščionių ordinui pavyko pasiekti, kad teismo sprendimu būtų užtikrintas nusikalstamas veikas padariusių dvasininkų slaptumas – jų pavardės negali būti viešinamos.
Gegužės 22 d. Vatikanas paskelbė oficialų raštą dėl šio tyrimo rezultatų. „Pastabose po Airijos Komisijos dėl piktnaudžiavimo prieš vaikus ataskaitos pristatymo“ teigiama:
– Būtų neteisinga visą kaltę priskirti religinių kongregacijų nariams.
– Būtų klaidinga manyti, jog visos mokyklos visiems vaikams buvo pragariška vieta. Ataskaitoje taip pat yra skyrius apie „gerus atsiminimus ir geras patirtis“.
– Visos kongregacijos kolektyvinis ir paskirų jos narių atsakomybės bei kaltės klausimas vis dar tebėra diskutuotinas.
– Ši ataskaita padės užgydyti aukų žaizdas ir atitaisyti praeities klaidas. Katalikų Bažnyčia pasiryžusi padaryti viską, kas būtina, kad Bažnyčia taptų saugia, gaivinančia ir džiaugsminga vieta vaikams.
Taip pat skaitykite: Catholic Church shamed by Irish abuse report, The Sadistic Irish Catholic Church
