Anksčiau Somalyje veikė kranto apsauga, gynusi pasienio vandenis nuo nelegalių žvejų ir toksinių atliekų išmetimo. O 1991 metais, kai buvo nuverstas prezidentas Mohamedas Siadas Barre, šalis suiro į priešiškus klanus, kiekvienas su savo apsauga. Keturiolikos (!) miniatiūrinių vyriausybių bandymai suvienyti šalį nieko nedavė. 2006 metų gruodį JAV prikalbėjo Etiopiją užgrobti Somalį ir atimti valdžią iš „Islamo valdų sąjungos“ (Union of Islamic Courts, UIC) ryšių su Al Qaeda pretekstu. Etiopai su užduotimi susidorojo ir įtvirtino Somalyje intervencinę vyriausybę.
Matydami visą šią betvarkę, užsienio laivai iš Azijos ir Europos ėmė savivaliauti Somalyje. JTO Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, 2005 metais „700 užsienio laivų neteisėtai žuvavo Somalio zonoje“. Pasak žvejo Jeylanio Shaykho Abdi: „Jie ne tik atima mūsų žuvį, tačiau ir neleidžia mus žuvauti. Jie laužo mūsų valtis ir pjausto tinklus“.
Dar kraupesnis dalykas įvyko 1996 metais Adeno įlankoje, šiaurinėje Somalio dalyje, kur užsienio laivas „Red Jolly“ išmetė konteinerius su toksinėmis atliekomis. 2004 metais cunamis išmetė keletą šių konteinerių į krantą, o jų turinys pavertė jūrą vietiniu Černobyliu. Dešimtys tūkstančių gyventojų susirgo įvairiomis ligomis: vidinis kraujavimas, odos pažeidimai, vėžys, kvėpavimo takų ligos ir pan. Pasak JTO Kovos su aplinkos tarša programos vadovo Nicko Nuttallo, „jūroje buvo uranas, švinas, kadmis, gyvsidabris ir kitos cheminės medžiagos“. Nusinuodiję mirė maždaug 300 žmonių. Nickas pareikalavo iš JTO pradėti tyrimą. JTO atsisakė. Nepaisant akivaizdaus fakto, nebuvo nei vandenų valymo, nei kompensacijos išmokų.
Šveicarijos firma „Achair Partners“ ir Italijos firma „Progresso“ pripažino, kad vietinis kunigaikštis Ali Madi leido jiems išmetinėti atliekas už tris dolerius už toną. Reikiamas šių atliekų laidojimas Europoje kainuotų maždaug 1000 dolerių už toną.
2005 metų pabaigoje Somalio žvejai apsiginklavo ir pradėjo užgrobinėti užsienio laivus ir reikalauti iš šeimininkų išpirkos. Buvo nuspręsta, kad visi gauti pinigai bus panaudoti Somalio vandenims išvalyti. Ši idėja buvo plačiai palaikoma Somalyje. Komerciniams laivams uždrausta turėti ginklus borte ir jais naudotis, o tai lengvino somaliečių užduotį.
2008 metais buvę žvejai sukūrė sudėtingą taktinę operaciją, kurioje jau buvo naudojami greitaeigiai kateriai vietoj valčių ir kanojų, o taipogi mobilus ryšys. Išpirkos kaina išaugo nuo 500 dolerių iki dviejų milijonų už kiekvieną iš 48 laivų, užgrobtų 2008 metais. „Mes niekada nenaudojame prievartos prieš ekipažo narius ir nevagiame jų krovinio. Mūsų krantas sugriautas. Man atrodo, šitie pinigai yra niekas palyginus su ta žala, kuri padaryta mums“, – pabrėžė piratų lyderis Januna Ali Jama.
Kai JTO atstovas Somalyje pakėlė triukšmą dėl besitęsiančio toksinių atliekų išmetimo, JTO Prezidentas Prancūzijoje Jeanas-Maurice Ripertas pareiškė: „Aš nieko nesakysiu šiuo klausimu“. JAV kariniai laivai patruliuoja Adeno įlankos vandenis, tačiau nei vienas iš jų nė karto nesutrukdė išmesti toksines atliekas.
JAV respublikonai reikalauja naujo įsiveržimo į Somalį, o planetoje nėra nei vienos valstybės, protestuojančios prieš nuodingų atliekų išmetimą šios Afrikos šalies vandenyse.
