Pabandžius įsivaizduoti stereotipinį nacionalistą, prieš akis iškyla Hitlerio ūsiukai ir sklastymas, „Lietūkio“ garažas ir kitatautį gatvėje linčiuojanti minia, trispalvė ir juodi kerzo batai su baltais raišteliais. Prie lietuviško nacionalisto įvaizdžio dar prisidėjo megzta beretė, aklinai užsagstyta sutana ir suktas mekenimas „kas galė-ė-ėtų panei-i-igti...“ Visiems visų šalių nacionalistams būdinga kareiviška drausmė, patologinis griežtos tvarkos garbinimas ir, žinoma, puritoniškas, pačių įvairiausių taisyklių suvaržytas gyvenimo būdas. Tačiau pastaruoju bruožu pasižymi anaiptol ne visi Naciją, Dievą ir Valdžią šlovinantys tipiniai nacionalistai. Hitlerio propagandos ministras Josephas Göbbelsas per karą nuolat kėlė puotas ir linksmai šaudė elnius, o Austrijos neonacių lyderis Jörgas Haideris mėgo lankytis triukšminguose gėjų klubuose. Ne išimtis ir vienas iš Rusijos nacionalistinių judėjimų lyderių Nikolajus Bondarikas, pagarsėjęs savo nacionalistinėmis ir rasistinėmis pažiūromis, tačiau mėgstantis pasiglamžyti su juodaodėmis ir „guminėmis“ moterimis.

Nikolajus Bondarikas. Rusų partijos pirmininkas. Sankt Peterburgo Slavų bendrijos pirmininko pavaduotojas. „Rusų maršo“ Sankt Peterburge organizacinio komiteto pirmininkas.

Gimė 1965 m. Leningrade. 1987 m. baigė Leningrado politechnikos institutą. 1989-1990 m. įstojo į Rusų patriotų judėjimą „Tėvynė“. 1991 m. įstojo į Rusų partiją. 1991 m. vasarą kovėsi Padniestrėje. 1992 m. gruodžio 19 d. Rusų nacionalistų suvažiavimo dalyvis. 1993 m. įkūrė „Rusų gvardiją“ – sukarintą Rusų partijos skyrių. 1993 m. kovą išrinktas Rusų partijos pirmininko pavaduotoju. 1993 m. įsteigė laikraštį „Kalba“, kuris siekė „išvalyti rusų nacionalistų judėjimą nuo žydiškų elementų“. 1993 m. rugpjūtį žuvus partijos vadui V. Cikarevui, užėmė jo postą. Balotiravosi į Rusijos Dūmą, bet rinkimus pralaimėjo. 1994 m. vasarį buvo apkaltintas V. Cikarevo nužudymu ir pasodintas į kalėjimą. 1997 m. spalį nuteistas 5 metams kolonijos režimo. 1999 m. kovą pakartotino teismo sprendimu paleistas į laisvę. 2000 m. kandidatavo Dūmos ir Sankt Peterburgo mero rinkimuose. Nuo 2001 m. dirba įvairiuose žiniasklaidos leidiniuose, už šmeižtą ne kartą buvo paduotas į teismą. Nuo pat „Rusų maršo“ pradžios priklauso organizaciniam komitetui.