Nacionalistiniais radikalais garsėjančioje Vengrijoje ekonominė krizė paskatino dar didesnį šių jėgų populiarumą. Konservatyvioji Vengrijos visuomenės dalis, įtakojama ultradešiniosios pakraipos partijos „Jobbik“, kurios nariai save vadina nacionalistais krikščionimis, pradėjo persekioti ir naikinti romus. „Mirtis čigonams!“ šaukė Vešpremo miesto gyventojai žygiuodami gatvėmis, o Miškolce nacistų pakurstyti vengrai padegė romų namą ir nušovė iš degančio namo bėgančius du šios tautybės žmones. Pastaruoju metu Vengrijoje tautinė nesantaika pareikalavo mažiausiai septynių žmonių gyvybių.

Apklausos rodo, kad daugiau nei 80 proc. vengrų yra nusistatę prieš romų tautybės gyventojus. Beveik visi apklaustieji anketoje pažymėjo, kad romai neduoda naudos visuomenei ir yra tik valstybės išlaikytiniai. Vengrijoje sparčiai daugėja organizacijų, kovojančių prieš romus ir reikalaujančių griežtos valdžios rankos sprendžiant kitataučių klausimą.

Lietuvoje apklausų statistika panaši kaip ir Vengrijoje: apie 70 % Lietuvos gyventojų nenorėtų gyventi kaimynystėje su čigonais. Romai stereotipiškai vadinami kišenvagiais, sukčiais ir narkotikų platintojais. (Stereotipus palaiko ir korporacinė žiniasklaida. Pavyzdžiui, jei kriminalinėse apžvalgose aprašinėjamas nusikaltimas, tai antraštėje būtinai pažymima, kad nusikaltimą padarė čigonas. Niekada neteko matyt, kad prie kokio nusikaltusio Petraičio pavardės būtų prierašas „lietuvis“.)

Labai tikėtina, kad netrukus skurdo išsekintai Lietuvai konservatoriai ir nacistai pateiks panašius ar tokius pat receptus, kaip atrasti ir paaukoti „atpirkimo ožius“ bei išorės priešus. O ir „demokratai“ su A. Zuoku priešaky nespjauna į pigų populizmą „socializuojant“, „baudžiant“ ir „auklėjant“ nenaudingus kapitalizmui elementus.