Po sausio 16-osios įvykių Lietuvai vis labiau kyla... grėsmė tapti policine valstybe. Ekonominė krizė mūsų valdžiai tapo galimybe imtis „nepaprastųjų priemonių“ – taip galima pavadinti tiek antikrizinį planą, tiek viešai nutylimus, tačiau labai akivaizdžius ketinimus jėga slopinti demokratines laisves. Kyla grėsmė esminiam demokratijos kriterijui – susirinkimų laisvei. Per mėnesį po minėtų įvykių sostinės valdžia uždraudė jau tris mitingus. Vienas iš jų – nesankcionuotas „Fronto“ svogūnų karnavalas – susidūrė su galingomis prievartos aparato pajėgomis.
Kiti du turėjo įvykti šį ketvirtadienį. Vieną organizavo studentų „Judėjimas už kokybišką ir nemokamą mokslą“, pasipiktinęs dėl aukštojo mokslo apmokestinimo, jų žodžiais tariant, „aklai bei chaotiškai vyksiančio socialinio eksperimento su Lietuvos studentais“ kitą – „Studentų pasipriešinimas“, nusprendęs „rengti tik Kubiliaus bei Adamkaus palaikymo mitingus – kaip Rusijoje, Baltarusijoje ir Turkmėnistane“.
Paaiškinsiu - sausio 25 d. Sankt Peterburge buvo surengtas sankcionuotas „Sutinkančiųjų maršas“, palaikantis antikrizines Rusijos vyriausybės priemones. Maršo dalyviai reikalavo 8 darbo dienų savaitės, 24 valandų darbo dienos, prašė vyriausybės padidinti mokesčius ir sustiprinti milicijos kontrolę. Akcijoje dalyvavo apie 30 žmonių. Rankose jie nešė Putino portretus ir transparantus: „Taip – 20 valandų darbo dienai!“, „Gyvenam geriau ir linksmiau!“, „Taip – kainų augimui!“, „Mylimam premjerui – paskutinius marškinius!“. Kolonos priekyje žygiavo vyriausybės fanatikai su transparantu – Rusijos trispalvės fone užrašytu šūkiu „Mes sutinkame su viskuo!“. Maršo dalyviai nešė didžiulį medinį kryžių su užrašu „Krizė“. Jais pasekė vieno Kaliningrado teatro aktorės, siekusios išreikšti „liaudies pritarimą antikrizinei Prezidento programai“. 5 merginos, kurios giedojo valstybinį Rusijos himną ir, pasilipusios ant kopėtėlių, paeiliui krito žemyn skanduodamos patriotinius šūkius, išreiškiančius begalinį atsidavimą valdžiai ir pasiryžimą paaukoti net gyvybę.
„Studentų pasipriešinimas“ siekė tų pačių siekių – jų manymu, „sunkiu laikmečiu mąstantys piliečiai turi arba dirbti, arba rengti palaikymo mitingus, arba nusižudyti ir netrukdyti“. Sankt Peterburgo valdžia sankcionavo valstybę palaikantį mitingą, tuo tarpu šiandien Lietuvos policija kvietėsi mitingo organizatorius „ant kilimėlio“, primindama mums septintojo dešimtmečio pradžios susidorojimą su jaunimo judėjimu ir tarpukario valdžios elgesį su kitaip galvojančiais piliečiais.
Tuo tarpu studentai tikrai turi dėl ko kovoti – teko girdėti, kad Vilniaus universiteto dėstytojai iš administracijos gavo laiškus arba buvo iškviesti „ant kilimėlio“ dėl per gerų studentų vertinimų, iš jų reikalaujama rašyti studentams mažesnius pažymius. Taip universitetai naudojasi reformos vaisiais ir siekia pasipelnyti iš studentų kišenės. Galbūt ateityje studentai ne tik mitinguos prie Seimo, bet rengs pasipriešinimo akcijas ir universitetuose, kuriuose dabar jaučiasi kaip kumečiai dvare.
Nežinia, kokius išbandymus artimiausiais metais teks išlaikyti demokratijai Lietuvoje. Studentai visada buvo pasipriešinimo valdžios neteisybėms katalizatorius, Lietuvoje paskutinį kartą tai matėme pernai gegužę vykusių mitingų ir akcijų metu. Dabar jų akcijų slopinimas primena, kad gyvename ne ekonomikos, o demokratijos krizės sąlygomis, kai ji „suspenduojama“ – tariamai siekiant „bendrų“ valstybinių tikslų, „tautos vienybės“, suvaržomos žmogaus ir piliečio teisės. Prisidengusi tautinėmis vėliavėlėmis į Lietuvą grįžta tarpukario diktatūra. Kiek truks valdžios skelbiama komendanto valanda, neaišku.
