Vasario 15 d. įvyko „Fronto“ partijos tarybos posėdis, kuriame nutarta steigti pilietinio nepaklusnumo komitetus. Tokie komitetai būtų steigiami visoje šalyje, jie apimtų ne vien „Fronto“ partiją ir užsiimtų politinių bei visuomeninių organizacijų aktyvo mokymais, kaip organizuoti taikų pilietinį pasipriešinimą, streikus ir pan. Kaip teigia naujasis„Fronto“ partijos rinkimų štabo viršininkas A. Butkevičius: „Žmonių nepasitenkinimas augs ir galimai išsilies protesto bangomis. Partija „Frontas“ privalo būti šio Lietuvos žmonių judėjimo smaigalyje. Tam reikia ruoštis. [...] Reikia mokyti ir ruošti žmones, kurie taps mūsų renginių tikrąja apsauga. Tam reikalinga infrastruktūra. Samdytų provokatorių smurtui būtina priešpastatyti mūsų žmones, ginkluotus žiniomis apie nesmurtinio konflikto taktiką, priemones ir galimybes.“
Visoje Lietuvoje „Frontas“ ketina suburti partijai priklausančių ar jos idėjas remiančių žmonių grupes, kurie pasišvęstų būti protesto akcijų organizatoriais, instruktoriais, propagandistais ir vadovais. Lietuvos apskričių centruose partijos „Frontas“ aktyvistai iš savo tarpo išsirinks asmenis, atsakingus už mitingų, demonstracijų ir kitų viešų renginių organizavimą. Šie žmonės gaus specialų apmokymą. Taip pat „Fronto“ aktyvistai pradės konsultacijas su vietinių visuomeninių organizacijų vadovais dėl galimų bendrų protesto veiksmų. Visas šis procesas bus koordinuojamas iš partijos įkurto vadovavimo centro.
Aišku, juokinga būtų kaltinti „Frontą“ teroristinių būrių kūrimu, tai greičiau nauja organizacinė vadybos taktika, kurią su savimi atsinešė karinėse struktūrose ilgai dirbęs A. Butkevičius. Tačiau kam steigti tuos pilietinio nepaklusnumo komitetus, koks būtų jų galutinis tikslas? „Fronto“ partijos tarybos posėdyje atsakyta ir į šį klausimą – buvo tiesiai ir šviesiai suformuluoti „Fronto“ tikslai ir nubrėžta jo misija.
A. Butkevičiaus nuomone, „Fronto“ tikslas – įvesti valstybinį kainų reguliavimą ir suvalstybinti privačias pramonės ir prekybos šakas. Naujasis partijos ideologas teigia, kad būtent tokią valstybės galios didinimo praktiką šiuo metu naudoja didžiųjų valstybių vadovai. Jo manymu, suvalstybinimo idėjos ypač skaudžios ir nepriimtinos tik Lietuvos valdžiai, sukurtai monopolistinių grupių pinigais.
Dar aiškiau apie „Fronto“ viziją pasisako partijos pirmininkas A. Paleckis. Ilgoje savo kalboje, pasakytoje tarybos posėdyje, jis įvardija galutinį partijos tikslą – tai valstybinio kapitalizmo sistemos sukūrimas. „Fronto“ vadovas mano, kad šiuo metu Lietuvoje klesti valdininkijos, monopolininkų ir korumpuotų politikų sukurtas klaninis kapitalizmas, kurį reikia pakeisti valstybiniu kapitalizmu.
O savo ideologinį tikslą – valstybinį kapitalizmą – A. Paleckis apibrėžia šitaip: „Valstybinis kapitalizmas – tai kai valstybė valdo kapitalizmą, o ne kapitalizmas valdo valstybę, kaip yra dabar Lietuvoje. [...] Valstybinis kapitalizmas – tai privačią nuosavybę pripažįstanti politinė, ekonominė ir socialinė sistema, kurioje valdymo funkcijas atlieka valstybė, o ne savi ar svetimi klanai. Tai Lietuvos nacionalinio intereso gynimas nuo vietinių ir tarptautinių monopolininkų, tai prioritetas nacionaliniam verslui, ypač smulkiam ir vidutiniam, tai socialinės garantijos, tai reguliuojamos šilumos ir vaistų kainos, tai nacionalinės švietimo, mokslo, sveikatos, kultūros, konkurencingumo ir patriotizmo skatinimo programos, tai nacionalinis bankas ir dar daug labai gerų ir reikalingų Lietuvai dalykų.“
Taigi, iš „Fronto“ vadovų pasisakymų vis dažniau dingsta kairiosios idėjos apie žmogaus laisvę, žmonių lygybę ir socialinį teisingumą. Jas keičia tautiniai ir valstybiniai interesai, būdingi daugeliui dešiniųjų valstybininkų ir ultrapatriotų.
Įdomu, kad pirmą kartą oficialioje „Fronto“ leksikoje pavartotas terminas „valstybinis kapitalizmas“. Štai ką apie valstybinio kapitalizmo apraiškas šiandieninės krizės laikais sako amerikiečių libertaras ir socialistas N. Chomsky:
„Dabartinės krizės priežastys slypi pastaruosius 30 metų trukusiame finansinio liberalizavimo triumfe, kai rinka buvo kiek tik įmanoma išlaisvinta nuo valdžios reguliavimo. Tačiau krizės akivaizdoje privačios kompanijos prašyte prašosi valstybės įsikišimo, kad ši jas išgelbėtų buo finansinio kracho. Toks kišimasis yra tikras valstybinio kapitalizmo bruožas. Daugelis kompanijų neišliktų, jei jų neišgelbėtų vyriausybės. Kitaip tariant, privačios korporacijos reikalauja, kad vyriausybė „nacionalizuotų jų nuostolius“ Tai ir vyksta šiomis dienomis, kai mokesčių mokėtojai finansuoja valstybines subsidijas privačioms firmoms. Pagal laisvosios kapitalistinės rinkos dėsnius kompanijos privalo rizikuoti ir nesėkmės atveju užtikrinti, kad pačios padengs galimus nuostolius. Tuo tarpu vyraujant valstybiniam kapitalizmui toms kompanijoms finansinės krizės ir nuostoliai nė motais – viską vistiek padengs valstybė iš mokesčių mokėtojų kišenių.“
Peršasi išvada: tą, ką Amerijoje daro į bėdą pakliuvę finansiniai oligarchai, t.y. prašo, kad valstybė nacionalizuotų ir padengtų jų nuostolius, tą Lietuvoje bandys padaryti kairioji partija „Frontas“. Valstybės ir kapitalo susiliejimas bei tarpusavio pagalba – tokia yra valstybinio kapitalizmo esmė. Tad lieka visiškai neaišku, kam steigti pilietinio nepaklusnumo komitetus?.
Pagal frontopartija.lt pranešimus parengė en arche
2009 02 17
