Didysis Konservatorius Vasario 16-ąją nusprendė iškilmingai paminėti Laisvės nuo darbo ir pajamų dieną. Į Konservacijos lagerį suvarytai tautai buvo paskelbta, kad šventės proga premjeras nemokamai dalys visiškai naujus akcizus ir naujas gumines kulkas. Rengiantis iškilmėms, lagerio teritorija buvo rūpestingai išpuošta: apsodinta dedešvomis, žliūgėmis, vašylais ir pumpotaukšliais. Takeliai dailiai išbarstyti pelenais, pastatų fasadai apkabinėti voratinkliais. Stalai lūžo nuo varškės ir kopūstų patiekalų, silkių ir grybų trauktinių. Besirenkančiųjų į šventę veidus puošė taurūs artėjančios negandos šešėliai. Konservacijos lagerio pakraščiuose būriavosi profesionalūs raudotojų ir dejuotojų chorai, pasirengę pašlovinti Nepriklausomybės nuo darbo ir pajamų dieną.
Dejuotojų chorui turėjo diriguoti pats Didysis Konservatorius, nes buvo puikiai įvaldęs lietuviško dejavimo techniką. Jis mėgdavo kartoti, kad nėra taip blogai, kaip atrodo, mat bet kada gali pasidaryti dar blogiau, ypač kaimynui, tik reikia pasistengti. Toks įžvalgumas labai įkvėpdavo konservacijos lagerio gyventojus. Visi stengėsi susivienyti nelaimėje, todėl kupini atjautos kiekvieno sutiktojo klausdavo: „Kaip, laikaisi, beviltiškas nelaimėli?“ Sužinoję, kad šis laikosi labai blogai, pasiteiraudavo, ar dar gali būti blogiau. Išgirdę teigiamą atsakymą, kupini atjautos kartodavo: na, ir ačiū Dievui, ačiū Dievui...
Likus kelioms valandoms iki iškilmingo minėjimo pradžios, Didysis Konservatorius pasikvietė Konservacijos stovyklos apsaugos komendantę Rasą J. ir įžvalgiai pasiteiravo, ar minėjimas nevirs nevaldomomis riaušėmis. Rasa J. ką tik buvo sugrįžusi iš Somalio ir sniego patrankomis ištratinusi visus prie šalčio nepratusius piratus, todėl buvo nusiteikusi pakiliai ir karingai.
Komendantė raportavo, jog tautai parengtos šventinės guminės kulkos. Vasario 16-osios proga jos bus įdarytos vitaminais. Todėl tokie šaudmenys yra labai naudingi. „Jei tokia kulka pataiko žmogui į širdį, jis pamilsta valdžią, jei į akį – pakeičia požiūrį, jei į kaktą – pakeičia mąstymą valdžiai palankia linkme“, – paaiškino komendantė. „Tad suvarpykite tautą tomis kulkomis. Kiekvienam lietuviui paleiskite mažiausiai po tris. Aš giedosiu himną, o jus, kolege, tratinkit visus iš eilės“, – davė paskutinį nurodymą Didysis Konservatorius.
Netrukus šventinis tratinimas prasidėjo. Pakiliai užgiedojo dejuotojų ir raudotojų choras. Kartu su juo dejavo tratinama tauta. Iškilmingas laisvės nuo darbo ir pajamų minėjimas visiems paliko neišdildomus pėdsakus širdyse, akyse ir kaktose.
lrytas.lt
2009 02 13