Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius sako, kad Vilniaus savivaldybės sprendimas uždrausti vasario 19 d. studentų mitingą kelia daug klausimų. „Teisė į susirinkimus – viena iš fundamentalių piliečių teisių ir turi būti užtikrinta“, – teigia H. Mickevičius. Pasak jo, piliečiai turi teisę susirinkti į mitingą, o valdžios pareiga – užtikrinti jų saugumą. „Žinoma, jei abi pusės nesutaria, turi būti ieškoma racionalaus kompromiso“, – sako H. Mickevičius.
Po sausio 16 d. vykusių riaušių Vilniaus miesto savivaldybė nesuteikė leidimo jau antram mitingui. Kaip Jūs vertinate šį sprendimą?
Formalumai – normalus dalykas, tačiau jie neturi paneigti pačios teisės. Piliečių teisė turi būti reali, o ne knyginė. Manau, jog reikia ieškoti būdų, kad mitingas įvyktų. Svarbu, kad jis vyktų tokioje vietoje, kuri turėtų prasmę. Jei mitingas bus nustumtas į užmiestį, kur nėra nė gyvos dvasios, toks mitingas neturės prasmės.
Labai svarbu prisiminti, kad Lietuvoje egzistuoja ne leidimų, o pranešimų sistema. Organizatoriai turi tik pranešti valdžiai, kad jie rengia mitingą. Tuo metu valdžia turi išduoti pažymėjimą, kuriame nurodyta mitingo vieta, laikas ir t.t.
Kalbant apie žmonių kiekį mitingo metu, turi būti atsižvelgta į protingumo principą. Reikia įvertinti tai, ar visi žmonės tilps nustatytoje vietoje, ar neįvyks nelaimingų atsitikimų. Jei argumentai neleisti mitinguoti yra išgalvoti, tokį sprendimą (savivaldybės atsisakymą suteikti leidimą) reikia skųsti.
Galbūt savivaldybės teiginiai, kad toks elgesys yra tik laikinas atsargumas po įvykusių riaušių, yra teisingi?
Valstybė turi pozityvią pareigą užtikrinti žmonių saugumą susirinkimo metu. Riaušės – silpnas motyvas, nes tai jau įvykęs faktas ir tokio argumento taikyti kitiems mitingams negalima. Pabrėžiu, kad kompromiso turi būti ieškoma abiejuose pusėse. Jei dėl rimtų argumentų nebus išduotas pažymėjimas organizuoti mitingo ir ginčas „išeis“ už valstybės ribų, teisė nebus paneigta. Pagal Europos žmogaus teisių konvenciją, kitus tarptautinius dokumentus bei Lietuvos konstituciją valstybė turi imtis protingų priemonių, kad būtų užtikrintas mitingo dalyvių saugumas.
Kodėl profsąjungos gavo leidimą didžiuliam mitingui sausio 16 d., o dabar tokia teisė nesuteikiama niekam?
Manau, kad Lietuvoje susidaro situacija, kai neigiama pati teisė. Tai – rimtas dalykas. Tiesė į susirinkimus yra viena iš fundamentalių piliečių teisių ir ji turi būti užtikrinta. Jei dėl kažkokių priežasčių yra dėstomi argumentai, kurie paneigia galimybę pasinaudoti teise, dėl to reikia protestuoti. Tai – demokratijos slopinimas.
Kaip žmonėms reikėtų reikšti savo valią?
Gyvename demokratinėje visuomenėje, tad yra įvairių priemonių, kaip galima reikšti savo valią. Galima kreiptis į žiniasklaidą, skelbti viešuosius pareiškimus, reikalauti susitikti su valdžios atstovais ir t.t. Visi šie instrumentai Lietuvoje daugmaž veikia. Mitingo organizatoriai turi ieškoti kompromiso, kalbėti argumentuotai ir atsisakyti emocingos kalbos.
Kalbėjosi Agnė Stasiulytė
lrt.lt
2009 02 12
