Valdantieji konservatoriai Lietuvą siekia paversti Gulagu. Užsienio reikalų ministerija (URM) tarsis su JAV administracija dėl galimo kalinių iš Gvantanamo kalėjimo priėmimo į Lietuvą. UR ministras Vygaudas Ušackas žurnalistams sakė, kad trečiadienį Prezidentūroje vykusios Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio metu ministerija įpareigota konsultuotis šiuo klausimu su JAV administracijos atstovais. „URM buvo įpareigota pradėti konsultacijas su JAV administracijos atstovais dėl techninių, teisinių, saugumo aspektų, susijusių su keleto iš sulaikytųjų iš Gvantanamo sulaikymo centro priėmimo galimybės Lietuvos teritorijoje“, - kalbėjo UR ministras.
Pasak jo, į Lietuvą galėtų būti priimta mažiau nei 10 asmenų, kurie „nekeltų grėsmės Lietuvos saugumui ir viešajai tvarkai“. Jų priėmimas artimiausiomis savaitėmis esą nenumatomas. Premjeras Andrius Kubilius savo ruožtu sakė, kad priimti kalinius iš JAV skatina „partnerystės atsakomybė“.
A.Kubiliaus teigimu, kol kas nenumatyta, kur galėtų būti priimti sulaikytieji iš Gvantanamo - esą „galima tik spėlioti“. Jis nebuvo linkęs komentuoti, kodėl nesiūloma jiems grįžti į savo šalis. „Kai jie atvažiuos, jūs jų paklauskite“, - ciniškai šmaikštavo premjeras.
Po 2001 metų rugsėjo 11 dienos teroristų išpuolių JAV 2002-ųjų sausį Kuboje, Gvantanamo įlankoje esančioje karinėje bazėje įkūrė sustiprintos apsaugos sulaikymo centrą, kuriame buvo be teismo kalinami įtariamieji terorizmu. Įkalintiesiems nebuvo leista naudotis pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir juos tardant buvo taikomi šiurkštūs metodai. Tokie patys metodai kaliniams taikyti ir kitais atvejais. Pavyzdžiui, bado streiką paskelbę kaliniai 16 įvairaus dydžio dirželių pririšami prie kėdžių ir prievarta maitinami per į nosį įkištą vamzdelį.
JAV paskelbtame sąraše nurodomi 759 buvę ir šiuo metu Gvantaname kalinami kaliniai. 525 kaliniai buvo paleisti, o 5 mirė įkalinimo metu. Šiuo metu Gvantaname laikoma apie 250 kalinių.
Kai kurie iš jų toliau lieka Gvantaname todėl, „kad nėra šalies, į kurią jie galėtų saugiai grįžti“. Kitiems ketinama kelti baudžiamąsias bylas ir juos teisti. Naujasis JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) sausio pabaigoje pasirašė įsaką dėl Gvantanamo įlankos karinėje bazėje esančios kardomosios įstaigos uždarymo per vienerių metų laikotarpį.
Praėjusių metų pabaigoje keturių svarbiausių pilietinių laisvių ir žmogaus teisių organizacijų (tarp jų – Amnesty International JAV grupės ir Human Rights Watch) vadovai nusiuntė bendrą laišką išrinktajam prezidentui Barakui Obamai. Jame išreiškiamas jų požiūris į tai, kaip turėtų vykti Guantanamo stovyklos uždarymas. Pagrindinė laiško mintis buvo aiški: Guantanamo nevalia uždaryti tiesiog jį perkeliant kitur. Užuot kalinusi įtariamuosius terorizmu be jokio teismo, dabartinė administracija turėtų prisiminti anksčiau galiojusį teisingumą – kai nėra kaltės įrodymų, sulaikytiesiems turi būti leista grįžti į tėvynę, ir tik tokiu atveju, jei manoma, kad namie kalinių laukia persekiojimai ar mirtis, juos siūloma perduoti trečiosioms šalims.
Kyla klausimas, ar koks nors persekiojimas ar grėsmė gali prilygti žmonių sulaikymui be jokio kaltinimo. Jungtinių Valstijų administracija, regis, neketina atsisakyti arogantiško požiūrio į tarptautinius žmogaus teisių susitarimus, rengiasi tolimesniam „karui su terorizmu“ ir įteisinti žmogaus teisių pažeidinėjimą.
Konservatorių valdoma Lietuva, kurios valdžia ne tik šoka pagal JAV propagandos dūdelę, bet ir pati puoselėja rasistines bei homofobines nuostatas, yra išties tinkama koncentracijos stovyklų nekaltiems pasaulio gyventojams erdvė. Tuo, kas mums buvo Sovietų Gulagas, trečiojo pasaulio gyventojams taps Lietuva. Pilietinių teisių gynėjams ir aktyvistams reikia sutelkti pastangas, kad mes netaptume valstybe – kalėjimu.
