Yoshitomo Nara (g. 1959) priskiriamas 90-taisiais Japonijoje prasidėjusiam ”New Pop” judėjimui. Didžiausią įtaką šio laikotarpio menininkams darė gatvės mada, punk rokas ir japoniškas animacijos stilius anime. „Man patinka pankrokas ne tik kaip muzika, bet ir kaip nepriklausomybės simbolis” - sako Yoshitomo Nara.  Jis buvo dirbančių japonų vaikas, dažnai paliktas namie vienas, leido laiką su dviem geriausiais draugais - šuniu ir televizoriumi. Nenuostabu, jog jo piešimo stilius nepanašus į dabartinį japonų „manga“ komiksų stilių, bet labiau primena senąjį “Astro boy” ar “Speed Racer”. Maištingi ir tuo pačiu melancholiški personažai sukėlė daugelio vaikų, paauglių ir net suaugusiųjų susidomėjimą. Y. Nara personažai išlaiko pagrindinius “Kawaii” bruožus, tačiau įpinti maištaujančio vaiko elementai kritikuoja ir stengiasi paneigti idealizuojamą “Kawaii” pasaulį.

      Suaugusiems vaikai atrodo kaip nekaltos mielos būtybės, gyvenančios margų spalvų pasaulyje ir žaidžiančios savo žaidimus. Pasirodo, ne tik suaugę moka griauti vaikų pasaulį, atskleisdami senelio šalčio netikrumą. Suaugusiųjų iliuzijas apie nekaltumą neprasčiau sugriauna ir vaikai, sugebantys nužudyti peiliu studentą, užsmaugti mielą mažą šuniuką, uostyti klijus ar dalyvauti kasdieninėje prostitucijoje. Mūsų kasdienybėje vaikai, užaugantys greičiau negu greitai, ironiškai paneigia įsivaizduojamą mielumo, nekaltumo ir nuoširdumo idėją.

      Yoshitomo Nara japonišku manga stiliumi piešti vaikai atrodo mieli ir infantilūs, tačiau tikrai ne nekalti. Piktas žvilgsnis, paslaptingos grimasos, cigaretė ar mažas peilis rankoje - simboliai, atskleidžiantys tikrąsias šių vaikų charakteristikas. Atsidūręs jo parodoje, papuoli ir į tų vaikų pasaulį: maži namai į kuriuos gali patekti tik susilenkęs, daugybė išmėtytų žaislų ir mieli personažai, žvelgiantys į tave keistais, nuobodulio, pykčio, apmaudo pilnais veidais. (Meno duobė).